Karl Marx
Friedrich Engels
Komunistų partijos manifestas
Tas faktas, kad prireikė naujo lenkiško „Komunistų manifesto“ leidimo, leidžia padaryti kai kurias išvadas.
Visų pirma reikia pažymėti, kad „Manifestas“ pastaruoju metu tapo tam tikru Europos žemyno stambiosios pramonės išsivystymo rodikliu. Besivystant kurioje nors šalyje stambiajai pramonei, tos šalies darbininkų tarpe stiprėja siekimas išsiaiškinti savo, kaip darbininkų klasės, padėtį turtingųjų klasių atžvilgių; jų tarpe plečiasi socialistinis judėjimas ir auga „Manifesto“ paklausa. Tuo būdu pagal išplatintų tam tikros šalies kalba „Manifesto“ egzempliorių skaičių galima pakankamai tiksliai apibrėžti ne tiktai darbininkų judėjimo būklę, bet ir stambiosios pramonės išsivystymo laipsnį toje šalyje.
Todėl naujas lenkiškas „Manifesto“ leidimas liudija apie žymų Lenkijos pramonės progresą. O kad tokio progreso iš tikrųjų būta per praėjusius dešimt metų nuo paskutinio leidimo pasirodymo, dėl to nėra jokios abejonės. Lenkijos Karalystė, Kongresinė Lenkija, tapo stambia Rusijos imperijos pramonės sritimi. Stambioji Rusijos pramonė išmėtyta įvairiose vietose — viena dalis prie Suomių įlankos, antra centre (Maskva ir Vladimiras), trečia Juodosios ir Azovo jūrų pakraštyje ir t. t., o Lenkijos pramonė sutelkta palyginti mažame plote, ir jai tenka tiek tokios koncentracijos pranašumai, tiek ir nepatogumai. Šiuos pranašumus pripažino konkuruoją Rusijos fabrikantai, kai jie, nepaisydami savo karšto noro surusinti visus lenkus, pareikalavo apsauginių muitų prieš Lenkiją. O nepatogumai — tiek lenkų fabrikantams, tiek ir Rusijos vyriausybei — pasireiškia sparčiu socialistinių idėjų plitimu lenkų darbininkų tarpe ir beaugančia „Manifesto“ paklausa.
Bet šis spartus Rusijos pramonę peraugusios Lenkijos pramonės išsivystymas savo ruožtu yra naujas įrodymas, kad lenkų tauta turi neišsenkamą gyvybinę jėgą, ir nauja jos būsimo nacionalinio atstatymo garantija. O nepriklausomos galingos Lenkijos atstatymas yra dalykas, kuris liečia ne tiktai lenkus, bet ir mus visus. Nuoširdus tarptautinis Europos tautų bendradarbiavimas tegalimas tiktai ta sąlyga, jeigu kiekviena iš šių tautų yra visiškas šeimininkas savo pačios namuose. 1848 metų revoliucija, per kurią proletariniai kovotojai su proletariato vėliava galiausiai atliko tiktai buržuazijos darbą, kartu savo testamento vykdytojų — Lui Bonaparto ir Bismarko — rankomis įgyvendino Italijos, Vokietijos ir Vengrijos nepriklausomybę. O Lenkija, kuri per praėjusį nuo 1792 metų laiką padarė revoliucijai daugiau, negu visos šios trys šalys, kartu paimtos, buvo palikta savo likimui tuo momentu, kai ji 1863 metais merdėjo, spaudžiama Rusijos jėgų, dešimteriopai pranašesnių už jos jėgas. Šlėkta nesugebėjo nei apginti, nei vėl iškovoti Lenkijos nepriklausomybės; buržuazija šiuo metu šiai nepriklausomybei yra, mažiausia, abejinga. O vis dėlto darniam Europos tautų bendradarbiavimui ji yra būtina. Šią nepriklausomybę tegali iškovoti tiktai jaunas Lenkijos proletariatas, ir jo rankose ji yra visiškai užtikrinta. Nes visos likusios Europos darbininkams Lenkijos nepriklausomybė yra tiek pat reikalinga, kaip ir patiems lenkų darbininkams.
F. Engelsas
Londonas, 1892 m. vasario 10 d.
[A]Lenkiškojo leidimo pratarmės vertimas padarytas iš vokiškojo originalo.