Čia spausdinamas rankraštis — programos projekto kritika drauge su lydraščiu Brakei — 1875 metais, prieš pat jungtinį Gotos suvažiavimą[A], buvo pasiųstas Brakei, kad tas supažindintų su juo Geibą, Auerį, Bebelį ir Libknechtą, o paskui grąžintų Marksui. Kadangi partijos suvažiavimas Halėje diskusijas dėl Gotos programos įtraukė į darbotvarkę, tai aš, dar ilgiau delsdamas paskelbti visuomenei šį svarbų, šioms diskusijoms, gal būt, svarbiausią dokumentą, jausčiausi darąs nusikaltimą.
Šis rankraštis betgi turi dar ir kitą, platesnę reikšmę. Jame pirmą kartą aiškiai ir tiksliai išdėstyta Markso pažiūra į kryptį, kurios Lasalis laikėsi nuo pat savo agitacinės veiklos pradžios, ir būtent tiek į Lasalio ekonominius principus, tiek ir į jo taktiką.
Negailestingas aštrumas, su kuriuo Marksas čia išnagrinėja programos projektą, nepermaldomumas, su kuriuo jis pareiškia savo išvadas, atskleisdamas projekto silpnybes, — visa tai šiandien, po penkiolikos metų, jau nieko nebegali įžeisti. Specifiški lasalininkai egzistuoja dar tik užsienyje, kaip vienišos atlaužos, o nuo Gotos programos, kaip visiškai nepatenkinamos, Halėje atsisakė netgi jos kūrėjai[B].
Vis dėlto, kur buvo galima nekenkiant reikalui, aš praleidau kai kuriuos aštrius, atskiriems asmenims taikomus išsireiškimus ir įvertinimus, pakeisdamas juos taškais. Taip būtų pasielgęs ir pats Marksas, jeigu jis šį rankraštį šiandien spausdintų. Vietomis aštrus šio rankraščio tonas buvo sukeltas dviejų aplinkybių. Pirma, Marksas ir aš su Vokietijos judėjimu buvome suaugę glaudžiau, negu su bet kuriuo kitu; todėl šiame programos projekte paskelbtas lemiamas žingsnis atgal turėjo sukelti ypač smarkų mūsų pasipiktinimą. Antra, tuomet (vos dvejiems metams praslinkus po Internacionalo kongreso Hagoje)[C] mes buvome pačiame įkarštyje kovos su Bakuninu ir jo anarchistais, kurie mums vertė atsakomybę už visa tai, kas dėjosi Vokietijos darbininkų judėjime, tad reikėjo tikėtis, kad mums bus priskirta ir slapta šios programos tėvystė. Šie sumetimai dabar atkrinta, o su jais atkrinta ir atitinkamų vietų reikalingumas.
Taip pat ir cenzūros sumetimais kai kurie sakiniai pakeisti taškais. Ten, kur man teko parinkti švelnesnį išsireiškimą, jis duodamas laužtiniuose skliausteliuose. Šiaip rankraštis išspausdintas pažodžiui.
Londonas, 1891 m. sausio 6 d.
Išnašos
[A]Gotos suvažiavime (1875 m. gegužės 22—27 d.) buvo suvienytos dvi tuo metu egzistavusios Vokietijos darbininkų organizacijos — Libknechto ir Bebelio vadovaujama Socialdemokratų darbininkų partija (vadinamieji eizenachininkai) ir Hazenkleverio, Haselmano ir Telkės vadovaujama lasalininkų organizacija (Visuotinė Vokietijos darbininkų sąjunga) — į vieningą Vokietijos socialistų darbininkų partiją. Red.
[B]Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavimas Halėje — pirmasis suvažiavimas panaikinus ypatingąjį įstatymą prieš socialistus — V. Libknechtui, svarbiausiam Gotos programos autoriui, pasiūlius, 1890 m. spalio 16 d. nutarė sekančiam partijos suvažiavimui paruošti naują programos projektą. Naujoji programa buvo priimta 1891 m. spalio mėnesį Erfurto suvažiavime (Erfurto programa). Red.
[C]I Internacionalo kongresas, įvykęs 1872 m. rugsėjo mėnesį Hagoje, praėjo kovos prieš bakunininkus ženkle. Kongreso dauguma palaikė Generalinę Tarybą, kuriai vadovavo Marksas. Bakuninas buvo pašalintas iš Internacionalo. Red.