Karl Marx
Friedrich Engels
Komunistų partijos manifestas
Šio leidimo pratarmę, deja, turiu pasirašyti vienas. Marksas — žmogus, kuriam visa Europos ir Amerikos darbininkų klasė turi būti dėkinga daugiau, negu kam kitam,— guli Haigeto kapinėse, ir ant jo kapo jau sužėlė pirmoji žolė. Po jo mirties jau, žinoma, negali būti nė kalbos apie „Manifesto“ perdirbimą ar papildymą. Juo labiau laikau reikalinga čia dar kartą įsakmiai pareikšti štai ką.
Pagrindinė mintis, einanti raudona gija per visą „Manifestą“, mintis, kad bet kurios istorinės epochos ekonominė gamyba ir neišvengiamai iš jos kylanti visuomenės struktūra sudaro tos epochos politinės ir intelektualinės istorijos pagrindą; kad sutinkamai su tuo (suirus pirmykštei bendruomeninei žemės nuosavybei) visa istorija buvo klasių kovos istorija, išnaudojamųjų ir išnaudojančiųjų, valdomųjų ir valdančiųjų klasių kovos istorija įvairiose visuomenės išsivystymo pakopose, ir kad toji kova dabar pasiekė tokį laipsnį, jog išnaudojamoji ir engiamoji klasė (proletariatas) jau nebegali išsivaduoti nuo ją išnaudojančios ir engiančios klasės (buržuazijos), neišvaduodama drauge visos visuomenės visiems laikams nuo išnaudojimo, priespaudos ir klasių kovos,— ši pagrindinė mintis priklauso visiškai ir išimtinai Marksui(1).
Aš tai ne kartą jau esu pareiškęs, tačiau kaip tik dabar yra būtina įdėti šį pareiškimą ir į paties „Manifesto“ pratarmę.
F. Engelsas
Londonas, 1883 m. birželio 28 d.
(1)„Prie šios minties,— rašiau aš angliškojo vertimo pratarmėje,— kuri, mano nuomone, turi turėti tokią pat reikšmę istorijai, kokią turėjo Darvino teorija biologijai, mudu abu palaipsniui artėjome jau keletą metų prieš 1845 metus. Kiek man šia kryptimi pavyko savarankiškai pažengti, geriausiai galima spręsti iš mano veikalo „Darbininkų klasės padėtis Anglijoje“. O kai aš 1845 metų pavasarį Briuselyje vėl sutikau Marksą, jis šią mintį jau buvo galutinai išvystęs ir išdėstė ją man beveik tokiais pat aiškiais žodžiais, kaip aš čia ją pateikiau“. (Engelso pastaba vokiškajame 1890 metų leidime.)