Karl Marx

Gotos programos kritika

PASTABOS DĖL VOKIETIJOS DARBININKŲ PARTIJOS PROGRAMOS

III

„Praskinti keliui socialiniam klausimui išspręsti Vokietijos darbininkų partija reikalauja steigti gamybines draugijas, valstybei remiant, esant demokratinei darbo liaudies kontrolei. Pramonėje ir žemės ūkyje gamybinių draugijų turi būti sukurta tiek, kad iš jų atsirastų socialistinė visuminio darbo organizacija“.

Po Lasalio „geležinio darbo užmokesčio dėsnio“ — to paties pranašo gydomieji vaistai. „Kelias praskinamas“ jo vertu būdu. Vykstančios klasių kovos vietoje pastatoma laikraščių rašeivų frazė apie „socialinį klausimą“, kuriam „išspręsti“ „praskinamas kelias“. „Socialistinė visuminio darbo organizacija“ „atsiranda“ ne iš revoliucinio visuomenės pertvarkymo proceso, bet „valstybei remiant“ gamybines draugijas, kurias „sukuria“ valstybė, o ne darbininkai. Tai įsivaizdavimas, visiškai vertas Lasalio fantazijos, kad su valstybinių subsidijų pagalba taip pat lengvai galima sukurti naują visuomenę, kaip ir nutiesti naują geležinkelį!

Iš gėdos likučio „valstybės parama“ pavedama… demokratinei „darbo liaudies“ kontrolei.

Pirma, „darbo liaudis“ Vokietijoje susideda daugiausia iš valstiečių, o ne iš proletarų.

Antra, žodis „demokratinis“ vokiškai reiškia „liaudies valdžios“ („volksherrschaftlich“). Tai ką gi reiškia „liaudies valdžios darbo liaudies kontrolė“? Ir tai dar tokios darbo liaudies, kuri, keldama valstybei tokius reikalavimus, tuo pačiu visiškai prisipažįsta nesanti valdžioje ir nesanti pribrendusi valdyti!

Nėra reikalo leistis čia į kritiką recepto, kurį, Luji Filypui valdant, išrašė Biušė, stodamas prieš Prancūzijos socialistus, ir kurį priėmė reakciniai darbininkai iš „Atelier“[A]. Didžiausia blogybė taip pat nėra tai, kad į programą buvo įrašyta ši specifiška stebuklinga gydymo priemonė, bet tai, kad aplamai iš klasinio judėjimo požiūrio grįžtama į sektantinio judėjimo požiūrį.

Kai darbininkai siekia sudaryti sąlygas kolektyvinei gamybai visos visuomenės mastu ir visų pirma pas save nacionaliniu mastu, tat reiškia tik tiek, kad jie kovoja dėl perversmo dabartinėse gamybos sąlygose, ir tai neturi nieko bendro su kooperatinių draugijų steigimu valstybei remiant. O kiek tat liečia dabartines kooperatines draugijas, tai jos turi tik tiek vertės, kiek jas sukūrė savarankiškai patys darbininkai ir jos nesinaudoja nei vyriausybių, nei buržuazijos globa.

Išnašos

[A]„Atelier“ („Dirbtuvė“) — darbininkų mėnesinis žurnalas, ėjęs Paryžiuje 1840—1850 m.; buvo Biušės katalikiškojo socializmo idėjų įtakoje. Red.