Rósa Lśxembśrg

Žjóšfélagsumbętur eša bylting?

meš višauka: Varnarsveitir og hernašarstefna

1899


Published: -
Translation: Örn Ólafsson
HTML Markup: Jonas Holmgren
Public Domain: Marxists Internet Archive (2008). You may freely copy, distribute, display and perform this work; as well as make derivative and commercial works. Please credit "Marxists Internet Archive" as your source.


Formįli

Heiti žessa rits kann aš vekja furšu viš fyrstu sżn. Žjóšfélagsumbętur eša bylting? Geta žį sósķalistar veriš į móti žjóšfélagsumbótum? Eša geta žeir litiš svo į aš žęr séu ķ mótsögn viš žjóšfélagsbyltinguna, umbyltingu rķkjandi skipulags, sem er lokatakmark sósķalista? Vissulega ekki. Sósķalistum er dagleg barįtta fyrir žjóšfélagsumbótum, fyrir bęttri stöšu vinnandi fólks į grundvelli rķkjandi skipulags, fyrir auknu lżšręši žvert į móti eina ašferšin til aš leiša stéttabarįttu öreiganna og stefna aš markinu: aš nį stjórnmįlavöldum og afnema launavinnukerfiš. Ķ augum sósķalista er samhengi žjóšfélagsumbóta og[1] byltingar órjśfanlegt, žvķ barįttan fyrir žjóšfélagsumbótum er ašferš žeirra, en žjóšfélagsbylting markmišiš.

Žessir tveir žęttir verkalżšsbarįttu eru fyrst settir fram sem andstęšur ķ fręšum Eduard Bernstein, eins og hann rekur žau ķ greinum sķnum: Višfangsefni sósķalista ķ Nżrri tķš 1897-8, og sérstaklega ķ bók sinni: Forsendur sósķalisma og verkefni sósķalista. Ķ öllum žessum fręšum felst ķ rauninni ekkert annaš en rįšlegging um aš gefa žjóšfélagsbyltinguna, takmark sósķalista, upp į bįtinn, og į hinn bóginn aš gera žjóšfélagsumbętur aš takmarki stéttabarįttunnar ķ staš žess aš žęr séu tęki hennar. Bernstein hefur sjįlfur oršaš skošanir sķnar skżrast og skarpast er hann reit: "Žetta takmark, hvaš svo sem žaš kann aš vera, er mér alls ekki neitt, hreyfingin allt".

En lokatakmark sósķalista er eina mikilvęga atrišiš sem greinir žį frį borgaralegum lżšręšissinnum og borgaralegri róttękni; žaš eina sem breytir allri verkalżšshreyfingunni śr žvķ aš stagla lķtilžęg bętur į aušvaldsskipulagiš, og bjarga žvķ žannig. Ķ stašinn leišir žetta lokatakmark til stéttabarįttu gegn žessu skipulagi, til aš afnema žaš. Žvķ er spurningin: Žjóšfélagsumbętur eša bylting, ķ skilningi Bernsteins, jafnframt fyrir sósķalista spurningin: Aš vera eša ekki vera. Allir flokksfélagar verša aš gera sér ljóst, aš įgreiningurinn viš Bernstein og félaga hans snżst ekki um eina eša ašra barįttuašferš, ekki um žessa herstjórnarlist eša hina, heldur hreint og beint um tilveru sósķalķskrar hreyfingar.

Viš fyrstu sżn rits Bernsteins mega žetta viršast żkjur. Er ekki Bernstein sķfellt aš tala um sósķalista og takmark žeirra, endurtekur hann ekki oft og greinilega aš einnig hann stefni aš lokatakmarki sósķalista, ašeins ķ annarri mynd, leggur hann ekki sérstaka įherslu į aš hann višurkenni nśverandi starf sósķalista nęr algerlega? Vissulega er žetta allt satt. En jafnsatt er hitt, og hefur alltaf veriš ķ žróun fręšikenninga og stjórnmįla, aš hver nż stefna fylgir framan af žeirri stefnu sem įšur réši, einnig žegar hśn er henni ķ rauninni alveg andstęš. Hśn lagar sig ķ upphafi aš žvķ formi sem hśn finnur fyrir, talar mįliš sem var talaš įšur en hśn kom til. Žaš er ekki fyrr en meš tķš og tķma aš nżji kjarninn kemur fram śr gömlu umbśšunum og stefnan nżja finnur sķn eigin form, sitt eigiš mįl.

Žaš vęri aš vanmeta afl fręšilegs sósķalisma aš vęnta žess af andstöšunni gegn honum aš hśn setti innsta ešli skżrt og ótvķrętt fram frį fyrstu tķš, af algerri samkvęmni, aš hśn afneitaši opinberlega og skilmįlalaust fręšilegum grundvelli sósķalista. Sį sem nś vill heita sósķalisti, en samt berjast gegn kenningum Marx, stórkostlegasta afreki mannsandans į žessari öld, hann veršur aš veita žeim žį ómešvitušu hyllingu aš segja sig sjįlfan fyrst og fremst vera fylgismann žessara kenninga, og leita svo ķ žeim sjįlfum aš fótfestu til aš berjast gegn žeim. Žį barįttu gegn žeim veršur hann aš kalla hreina framžróun žessara kenninga. Viš megum žvķ ekki lįta žessi ytri form blekkja okkur, viš veršum aš leiša ķ ljós kjarnann ķ kenningum Bernsteins, og žaš er einmitt brżn naušsyn fyrir hinn mikla fjölda išnverkafólks ķ flokki okkar.

Ekki er til grófari móšgun, meiri lķtillękkun viš verkalżšinn, en sś fullyršing aš fręšilegar deilur seu bara fyrir "menntamenn". Fyrir löngu sagši Lasalle: Žį fyrst žegar vķsindi og verkalżšur, žessir andstęšu pólar samfélagsins, sameinast, munu žeir brjóta nišur allar menningarlegar hindranir meš jįrnsterkum örmum sķnum. Gjörvallt afl verkalżšshreyfingar nśtķmans hvķlir į fręšilegum skilningi.

En žessi skilningur er verkalżšnum hįlfu mikilvęgari ķ žvķ efni sem hér ręšir, žvķ žaš snżst beinlķnis um hann og įhrif hans į hreyfinguna, žvķ žaš er hann sem hér er ógnaš. Fręšileg śtgįfa Bernsteins į hentistefnustraumnum ķ flokki okkar er ekkert annaš en ómešvituš tilraun til aš tryggja sigur žeirra smįborgaralegu hópa sem komiš hafa ķ flokkinn, til aš móta starf og markmiš flokksins ķ žeirra anda. Spurningin um žjóšfélagsumbętur og byltingu, um takmarkiš og hreyfinguna er, frį annarri hliš séš, spurningin um hvort verkalżšshreyfingin skuli hafa smįborgaralegt ešli eša öreigaešli.

Žvķ er žaš einmitt ķ hag öreigafjöldans ķ flokkinum aš fįst sem įkafast og nįkvęmast viš žęr fręšilegu deilur sem nś standa gegn endurskošunarstefnunni. Svo lengi sem fręšilegur skilningur er bara forréttindi fįeinna "menntamanna" ķ flokknum, er hann stöšugt ķ žeirri hęttu aš lenda į villigötum. Žį fyrst žegar hin mikla verkalżšsstétt sjįlf tekur sér ķ hönd hvasst og traust vopn fręšilegs sósķalisma, žį munu allar smįborgaralegar hneigšir, allir hentistefnustraumar renna śt ķ sandinn. Žį veršur lķka hreyfingin komin į öruggan, fastan grundvöll. "Fjöldinn sér um žaš".

Berlin 18. aprķl 1899
Rósa Luxemburg.

 


Fyrri hluti

1. Ašferš Bernsteins

Séu fręšikenningar endurspeglun mannsheilans į fyrirbęrum umheimsins, žį veršur andspęnis nżjustu kenningum Eduard Bernsteins aš bęta viš viš: oft eru žęr spéspeglun. Kenning um aš sósķalisminn komist į fyrir žjóšfélagsumbętur - į skeiši Stumm-Posadowsky[2], - eftir aš žjóšfélagsumbętur hafa endanlega lognast śt af ķ Žżskalandi, kenning um aš verkalżšsfélögin nįi valdi į framleišsluferlinu - eftir ósigur ensku vélsmišanna, kenning um žingmeirihluta sósķalista - eftir stjórnarskrįrbreytinguna ķ Saxlandi og įrįsirnar į almennan kosningarétt til rķkisžingsins! En žungamišja skżringa Bernsteins liggur aš minni hyggu ekki ķ skošunum hans um nęrtęk verkefni sósķalista, heldur ķ žvķ sem hann segir um hlutlęga žróun aušvaldssamfélagsins, en vissulega er žaš ķ nįnu sambandi viš ašrar skošanir hans.

Samkvęmt Bernstein gerir žróun aušvaldskerfisins ę ólķklegra aš žaš hrynji. Žaš sżni stöšugt meiri ašlögunarhęfni, auk žess sem framleišslan verši sķfellt margbrotnari. Ašlögunarhęfni aušvaldskerfisins birtist samkvęmt Bernstein ķ fyrsta lagi ķ žvķ, aš almennar kreppur hverfi vegna žróunar lįnakerfisins, atvinnurekendasambanda, samgangna og fréttažjónustu. Ķ öšru lagi birtist žessi ašlögunarhęfni ķ varanleika millistéttanna vegna žess aš framleišslugreinar verša sķfellt margbrotnari og stórir hópar öreigastéttar hefjist upp ķ mišstéttina. Ķ žrišja lagi loks, batni staša öreigastéttarinnar efnahagslega og pólitķskt, vegna barįttu verkalżšsfélaganna.

Af žessu leišir žį almennu višmišun fyrir beina barįttu sósķalista aš žeir eigi ekki aš vinna aš žvķ aš taka pólitķskt rķkisvald, heldur aš žvķ aš bęta stöšu verkalżšsstéttarinnar og aš koma į sósķalisma, ekki viš félagslega og pólitķska kreppu, heldur meš žvķ aš auka smįm saman samfélagslegt eftirlit og meš žvķ aš framkvęma hugsjónir samvinnuhreyfingarinnar smįm saman.

Bernstein sjįlfur sér ekkert nżtt ķ skilgreiningum sķnum, hann įlķtur öllu heldur aš žęr séu ķ samręmi viš einstakar athugasemdir Marx og Engels sem og viš almenna stefnu sósķalista hingaš til. En aš mķnu įliti er naumast hęgt aš neita žvķ viš nįnari athugun skošana hans aš žęr eru raunverulega ķ grundvallarandstöšu viš hugsanagang fręšilegs sósķalisma.

Fęlist žaš eitt ķ endurskošun Bernsteins aš žróun aušvaldskerfisins yrši miklu hęgari en viš höfum almennt vęnst, žį žżddi žaš ķ rauninni ašeins frestun į pólitķskri valdatöku öreigastéttarinnar, og af žvķ leiddi ašeins eitthvaš hęgari gang barįttunnar.

En svo er ekki. Žaš sem Bernstein dregur ķ efa, er ekki hraši žróunarinnar, heldur sjįlf žróunarleiš aušvaldssamfélagsins og žar meš umskiptin til sósķalisma.

Kenning sósķalista hefur hingaš til gert rįš fyrir aš sósķalķsk umbylting myndi hefjast viš almenna, eyšileggjandi kreppu. En hér veršur aš ašgreina tvennt: meginhugsunina ķ žessu og ytra form hennar.

Hugsunin er aš aušvaldskerfiš sjįlft muni į vissum tķmamótum lišast sundur vegna eigin mótsagna, verša ómögulegt. Gildar įstęšur voru fyrir žvķ aš mķnu įliti aš menn skyldu hugsa sér žessi tķmamót ķ mynd almennrar, lamandi višskiptakreppu. Žaš er žó aukaatriši, snertir ekki grundvallarhugmyndina.

Žvķ fręšileg skilgreining sósķalismans byggist sem kunnugt er, į žrennskonar afleišingum aušvaldsžróunar: fyrst og fremst į vaxandi stjórnleysi efnahagslķfs aušvaldsins sem leišir óhjįkvęmilega til tortķmingar žess, ķ öšru lagi į žvķ aš framleišsluferliš veršur ę félagslegra, en žaš leggur beinlķnis grunninn aš samfélagsskipan framtķšarinnar, og ķ žrišja lagi į vaxandi skipulagningu öreigastéttarinnar og stéttarvitund hennar, en žaš er virkur žįttur ķ komandi byltingu.

Fyrstnefndur buršarįs fręšilegs sósķalisma er sį sem Bernstein fjarlęgir. Žvķ hann stašhęfir, aš žróun aušvaldsins stefni ekki aš almennu hruni efnahagslķfsins.

En meš žessu afneitar hann ekki bara įkvešinni mynd tortķmingar aušvaldsins, heldur sjįlfri tortķmingunni. Hann segir berum oršum: "Žvķ mętti nś til svara, aš žegar talaš er um hrun nśtķmasamfélags sé įtt viš meira en almenna višskiptakreppu, meiri en įšur hefur veriš, nefnilega algert hrun aušvaldskerfisins, vegna eigin mótsagna žess". Og žvķ svarar hann: "Algert hrun nśtķma-framleišslukerfis, nokkurnveginn samtķmis, veršur ekki lķklegra viš vaxandi žróun samfélagsins, heldur ólķklegra, žvķ viš hana eykst ašlögunarhęfni žess annarsvegar, en hinsvegar eša samtķmis žessu gerir hśn išnašinn margbrotnari".

En žį vaknar spurningin mikla: Hversvegna og hvernig komust viš žį aš takmarki višleitni okkar? Frį sjónarhorni fręšilegs sósķalisma birtist söguleg naušsyn į sósķalķskri umbyltingu umfram allt ķ vaxandi stjórnleysi aušvaldskerfisins, sem žrengir žvķ ķ algerar ógöngur. En fallist menn į žaš hjį Bernstein aš žróun aušvaldsins stefni ekki aš hruni žess, žį hęttir sósķalisminn aš vera hlutlęgt naušsynlegur. Af buršarįsum fręšilegrar skilgreiningar hans verša žį ašeins eftir hinar tvęr afleišingar aušvaldsskipulagsins; félagslegt framleišsluferliš og stéttarvitund öreiganna. Žetta hefur Bernstein lķka ķ huga žegar hann segir:

"Hugmyndaheimur sósķalista missir alls ekkert ķ sannfęringarkrafti [žegar kenningunni um hrun er rutt frį; R.L]. Žvķ nįnar aš gętt, hvaš felst ķ žeim öflum sem ég hefi tališ aš śtrżmdu gömlu kreppunum eša umbreyttu žeim mjög? Žau eru öll forsendur žess aš framleišsla og dreifing verši félagsleg, og aš nokkru leyti upphaf žess."

Viš athugun kemur fljótlega i ljós, aš einnig žetta er ranglega įlyktaš. Hvaša žżšingu hefur žaš sem Bernstein kallar ašlögunartęki aušvaldsins: sölusambönd, lįnakerfi, bętt samgöngukerfi, bętt kjör verkalżšsstéttarinnar o. s. frv. ? Augljóslega žį aš afnema innri andstęšur efnahagslķfs aušvaldsins eša slęva žęr a.m.k., hindra aš žęr žróist og skerpist. Śtrżming kreppu žżšir žannig afnįm andstęšna milli framleišslu og dreifingar į aušvaldshįtt. Bętt staša verkalżšsstéttarinnar, a.n.l. sem slķkrar, a.n.l. aš hśn fęrist upp ķ millistétt, žżšir aš andstęšurnar milli aušmagns og vinnuafls slęvist. En ef sölusambönd, lįnakerfi, verkalżšsfélög o. s. frv. upphefja andstęšur aušvaldsins, ž.e. bjarga aušvaldskerfinu frį hruni, višhalda žvķ - žessvegna kallar Bernstein žau "ašlögunartęki"- hvernig geta žau žį jafnframt veriš forsendur sósķalismans og aš nokkru leyti upphaf"hans? Greinilega ašeins žannig aš žau auki félagslegt ešli framleišslunnar. En žar sem žau višhalda henni ķ aušvaldsmynd, gera žau žvert į móti óžarft aš gera žessa félagslegu framleišslu sósķalķska. Upphaf sósķalisma og forsendur hans geta žessi öfl žvķ einungis veriš hugmyndalega, en ekki sögulega. Ž. e. į grundvelli žeirra hugmynda sem viš gerum okkur um sósķalisma vitum viš aš žau eru skyld honum, en ķ rauninni er ekki nóg meš aš žau leiši ekki til byltingar, heldur gera žau hana óžarfa. Eina forsenda sósķalismans yrši žį stéttarvitund öreiganna. En einnig hśn vęri žį ekki einfaldlega andleg endurspeglun andstęšna aušvaldsins sem skerpast ę meir, og komandi hruns žess, žvķ ašlögunartękin hindra žaš. Sósķalisminn kemst žį į af hreinni hugsjón, sannfęringarkraftur hennar felst žį ķ žeirri fullkomnun sem menn hugsa sér aš bśi ķ honum.

Ķ stuttu mįli sagt, eftir žessari leiš öšlumst viš rök fyrir stefnu sósķalista ķ "hreinum skilningi" žaš er, einfaldar sagt, hughyggjurök, en hlutlęg naušsyn, ž.e. tilvķsun til gangs efnislegrar, samfélagslegrar žróunar fellur brott. Kenning endurskošunarsinna stendur frammi fyrir vali. Annaš hvort veršur sósķalķsk umbylting eftir sem įšur vegna innri andstęšna aušvaldskerfisins, žį žróast žessar andstęšur meš kerfinu og óhjįkvęmileg afleišing žess veršur hrun, einhvern tķma ķ einni eša annarri mynd. En žį eru "ašlögunartękin" óvirk og hrunkenningin rétt. Eša žį "ašlögunartękin" nęgja raunverulega til aš hindra hrun aušvaldskerfisins, gera žvķ fęrt aš lifa af, upphefja žį andstęšur žess, en žį hęttir sósķalisminn aš vera söguleg naušsyn og hann getur žį veriš hvaš sem vera skal, nema afleišing af efnislegri žróun samfélagsins. Žessi vandi leišir til annars: annaš hvort hafa endurskošunarsinnar rétt fyrir sér hvaš varšar žróunarleiš aušvaldsins og žį breytist sósķalķsk umbylting samfélagsins ķ draumsżn, eša žį aš sósķalisminn er engin draumsżn, en žį fęr kenningin um "ašlögunartękin" ekki stašist. That is the question, žaš er spurningin.

 

2. Ašlögun aušvaldskerfisins

Mikilvęgustu tękin til aš laga efnahagslķf aušvaldsins aš žörfum žess samkvęmt Bernstein eru lįnakerfiš, bętt samgöngutęki og samtök atvinnurekenda.

Ef viš nś hugum fyrst aš lįnakerfinu, žį hefur žaš margskonar hlutverk ķ efnahagslķfi aušvaldsins en mikilvęgast er, eins og alkunna er, aš auka śtženslumöguleika framleišslunnar, aš annast dreifingu og aušvelda hana. Aušvaldsframleišsla hefur innbyggša hneigš til takmarkalausrar śtženslu, en hśn rekst į takmörk einkaeignarréttarins, tiltölulega žröng mörk einkaaušmagnsins. Žį birtist lįnakerfiš sem tęki til aš yfirvinna žessi takmörk į aušvaldshįtt, aš sameina margskipt einkaaušmagn ķ eitt, - hlutafélög og veita einum aušherra vald yfir aušmagni annarra - išnlįn. Sem višskiptalįn hrašar žaš hinsvegar vöruskiptum, sem sé straumi fjįrmagnsins aftur inn ķ framleišsluna, žaš hrašar allri hringrįs framleišsluferlisins. Aušséš er hvaša įhrif žessi tvö mikilvęgustu hlutverk lįnakerfisins hafa į kreppumyndun. Alkunna er, aš kreppur stafa af andstęšunum milli śtženslugetu og śtžensluhneigšar framleišslunnar annarsvegar og takmarkašrar neyslugetu hinsvegar. Žvķ er lįnakerfiš, samkvęmt ofansögšu, hreint śrvalstęki til aš magna žessar andstęšur sem oftast ķ sprengingu. Framar öllu eykur žaš śtženslugetu framleišslunnar óskaplega og myndar innra hreyfiafl til aš reka hana sķfellt śt yfir takmörk markašsins. En žaš er tvķeggjaš sverš. Sem žįttur ķ framleišsluferlinu, magnaši žaš upp offramleišslu. En ķ kreppunni žegar žaš er notaš til vöruskipta slęr žaš žeim mun betur nišur žau framleišsluöfl, sem žaš sjįlft vakti upp. Viš fyrstu merki stöšnunar skreppa lįnsmöguleikar saman, bregšast dreifingarkerfinu žegar žeirra žyrfti naušsynlega, reynast sem sagt įhrifalausir og tilgangslausir žar sem žį er enn aš hafa og skerša žannig neyslugetuna nišur ķ lįgmark mešan kreppan stendur.

Fyrir utan žessar tvęr mikilvęgustu afleišingar hefur lįnakerfiš enn margvķsleg įhrif į kreppumyndun. Žaš er ekki einungis tęki til aš veita aušherra umrįš yfir aušmagni annarra, heldur rekur hann lķka til aš fara djarflega og tillitslaust meš eignir annarra, semsagt ķ hępiš gróšabrall. Ekki ašeins skerpir žessi ótrśi hringrįsarhvati kreppuna, heldur vekur hana einnig og śtbreišir, žar sem hann breytir hringrįsinni ķ afar margbrotiš og tilbśiš kerfi, sem hefur sem minnst af mįlmpeningum aš grundvelli og leišir žvķ til truflunar hennar af minnsta tilefni.

Žvķ fer žį svo vķšsfjarri aš lįnakerfiš dugi til aš milda kreppur, hvaš žį śtrżma žeim, aš žaš er žvert į móti sérlega sterkur žįttur ķ myndun kreppu. Og žetta getur ekki öšruvķsi veriš. Almennt talaš er sérstakt hlutverk lįnakerfisins ekkert annaš en aš reka hinn minnsta stöšugleika burt śr hverjum krók og kima aušvaldskerfisins og koma alls stašar inn sem mestum sveigjanleika, gera öll aušvaldsöfl sem mest teygjanleg, afstęš og nęm. Žaš er augljóst aš viš žetta veršur hęttara viš kreppum, og žęr öršugri, žęr eru ekkert annaš en endurtekinn įrekstur andstęšra afla ķ efnahagslķfi aušvaldsins.

En žetta leišir okkur žegar aš hinni spurningunni, hvernig lįnakerfiš getur yfirleitt birst sem ašlögunartęki aušvaldskerfisins. Ķ hvaša sambandi og hvaša mynd sem menn hugsa sér "ašlögun" meš hjįlp lįnakerfisins, getur hśn ašeins falist ķ žvķ aš einhverjar andstęšur efnahagslķfs aušvaldsins séu jafnašar, einhverjar andstęšur žess upphafnar eša slęvšar og hinum heftu öflum žannig einhvers stašar veitt śtrįs. En ķ efnahagslķfi aušvaldsins nś į tķmum er žaš einmitt lįnakerfiš sem magnar allar andstęšur žess sem mest. Žaš magnar andstęšur framleišsluhįtta og dreifingarhįtta, žvķ žaš spennir framleišsluna til hins ķtrasta, en lamar dreifinguna af minnsta tilefni. Žaš magnar andstęšur framleišsluhįtta og eignunarhįtta, žvķ žaš ašskilur framleišslu frį eign, žvķ žaš gerir framleišsluaušmagniš félagslegt, en hluta gróšans breytir žaš ķ vexti af aušmagni, semsagt ķ hreina eignakröfu. Žaš magnar andstęšur eignar og framleišsluhįtta, žvķ meš ofrķki sviptir žaš marga smįa aušherra eignum žeirra og sameinar óskapleg framleišsluöfl į fįar hendur. Žaš magnar andstęšur milli félagslegs ešlis framleišslunnar og einkaeignar aušvaldsins, žvķ žaš gerir rķkinu naušsynlegt aš grķpa inn ķ framleišsluna (hlutafélög).

Ķ stuttu mįli sagt, lįnakerfiš endurskapar allar helstu andstęšur aušvaldsheimsins, leišir žęr śt ķ öfgar, afhśpar ófullkomleika hans, eykur hrašann į leiš hans til eigin tortķmingar, hrunsins. Fyrsta ašlögunartęki aušvaldsins hvaš lįnakerfiš varšar, žyrfti žessvegna aš vera aš afnema lįnakerfiš, hverfa aftur fyrir upphaf žess. Eins og žaš er, er žaš ekki ašlögunartęki, heldur mjög byltingarsinnaš eyšileggingartęki. Einmitt žetta byltingarešli lįnakerfisins, aš žaš yfirstķgur aušvaldiš, hefur leitt til įętlana um endurbętur meš sósķalķskum blę, og valdiš žvķ aš miklir talsmenn lįnakerfisins hafa virst żmist spįmenn eša ręflar, svo sem Marx oršaši žaš.

Sama blekkingin reynist viš nįnari skošun annaš "ašlögunartęki" aušvaldsframleikslunnar, samtök atvinnurekenda. Meš žvķ aš koma reglu į framleišsluna eiga žau samkvęmt Bernstein aš stöšva stjórnleysiš og komast hjį kreppum. Žróun samsteypna og sambanda hefur margvķsleg hagfręšileg įhrif, og hefur raunar ekki veriš rannsökuš. Žetta vandamįl veršur ašeins leyst meš ašferšum Marx. En svo mikiš er alltént ljóst aš ašeins yrši hęgt aš segja aš sambönd atvinnurekenda reistu skoršur viš stjórnleysi aušvaldsins i žeim męli sem samsteypur, aušhringir o. s.frv. yršu almennt drottnandi mynd framleišslunnar. En einmitt žaš er śtilokaš af sjįlfu ešli samsteypnanna. Efnahagslegur megintilgangur atvinnurekendasambanda og įhrif felast ķ žvķ aš auka hlut einnar išngreinar ķ žeim gróša sem er aš hafa į vörumarkašinum, meš žvķ aš śtiloka samkeppnisašilja innan greinarinnar. Samtökin geta aukiš gróšahlutfalliš ķ einni išngrein einungis į kostnaš annarra, og žvķ geta žau einmitt meš engu móti oršiš almenn. Yršu žau žanin śt į allar helstu framleišslugreinar, misstu žau marks.

En einnig innan raunverulegra marka atvinnurekendasambanda eru įhrif žeirra žveröfug viš aš śtrżma stjórnleysi ķ išnašinum. Umręddri hękkun gróšahlutfallsins nį samsteypurnar venjulega žannig į innra markaši aš žann hluta aušmagnsins, sem žęr žurfa ekki heima fyrir, lįta žęr framleiša fyrir śtlönd meš miklu lęgra gróšahlutfalli, ž.e. selja vörur sķnar ódżrar. Afleišingin er haršari samkeppni erlendis, aukiš stjórnleysi į heimsmarkašinum, ž.e. einmitt andstęša žess sem stefnt var aš. Dęmi žessa er įstandiš ķ sykurišnašinum nśna.

Loks eru atvinnurekendasambönd ašeins millibilsįstand framleišsluhįtta aušvaldsins, įkvešiš stig aušvaldsžróunar. Svo sannarlega! Žegar allt kemur til alls eru samsteypur eiginlega tęki framleišsluhįtta aušvaldsins til aš halda aftur af hinni örlagarķku lękkun gróšahlutfallsins - ķ einstökum framleišslugreinum. En hvaša ašferš nota samsteypurnar ķ žessum tilgangi? Ķ rauninni er ašferšin einungis aš lįta hluta upphlašins aušmagns ónotašan, ž, e. sama ašferš og notuš er ķ annarri mynd ķ kreppum. En žvķlķkt lyf lķkist sjśkdómnum einsog einn regndropi lķkist öšrum, og getur ašeins talist illskįrra aš vissu tķmamarki. Fari nś sölumarkašurinn aš žrengjast žegar heimsmarkašurinn hefur veriš ręktašur til hins ķtrasta og gjörnżttur af aušvaldslöndum ķ samkeppni og greinilega er ekki hęgt aš neita žvķ aš fyrr eša sķšar kemur aš žeim tķma, žį neyšast menn tilaš lįta svo stóran hluta aušmagnsins ónotašan, aš lyfiš sjįlft breytist ķ sjśkdóm og žaš aušmagn sem samtökin höfšu gert svo félagslegt, breytist aftur ķ einkaaušmagn. Žegar oršiš er mun erfišara en įšur aš finna sér svolķtiš olnbogarżmi į sölumarkašinum, žykir hverjum sem eitthvert aušmagn į, betra aš freista gęfunnar į eigin spżtur, Samtökin hljóta žį aš springa einsog sįpukślur og vķkja fyrir frjįlsri samkeppni ķ öflugri mynd[3].

Į heildina litiš birtast žį einnig samsteypurnar einsog lįnakerfiš sem sérstök žróunarstig, sem endanlega magna einungis stjórnleysi aušvaldsins, leiša innbyggšar andstęšur žess fram ķ dagsljósiš og žroska žęr. Samsteypurnar skerpa andstęšur framleišsluhįtta og dreifingarhįtta meš žvķ aš magna barįttu framleišenda og neytenda til hins ķtrasta, einsog sést nś best ķ Bandarķkjunum. Žęr skerpa ennfremur andstęšur framleišslu- og eignunarhįtta, er žęr stilla verkalżšnum upp andspęnis ofurvaldi skipulagšs aušmagns og efla žannig andstęšur aušmagns og vinnuafls eins og mögulegt er.

Žęr skerpa loks andstęšur efnahagslķfs aušvaldsins į heimsmęlikvarša og žjóšarešlis aušvaldsrķkja, žarsem žeim fylgir almennt tollastrķš, og žannig magna žęr ślfśš milli einstakra aušvaldsrķkja til hins ķtrasta. Viš bętast feiknleg byltingarįhrif samsteypnanna į samžjöppun framleišslunnar, tęknilega fullkomnun o.s.frv.

Žannig koma fram endanleg įhrif samsteypna og samlaga į efnahagslķf aušvaldsins. Ekki ašeins eru žęr ekkert "ašlögunartęki", sem žurrki śt andstęšur žess, heldur eru žęr eitt žeirra tękja sem žaš hefur sjįlft skapaš til aš auka į eigiš stjórnleysi, til aš skera śr milli andstęšra afla žess, til aš flżta fyrir eigin endalokum.

En ef lįnakerfiš, samsteypurnar og žvķ um lķkt ekki śtrżmir stjórnleysi efnahagslķfs aušvaldsins, hvernig stendur žį į žvķ aš sķšastlišna tvo įratugi, sķšan 1873 hafa ekki oršiš neinar almennar višskiptakreppur? Er žaš ekki til marks um aš framleišsluhęttir aušvaldsins hafi a.m. k. ķ ašalatrišum raunverulega "ašlagast" žörfum samfélagsins og aš skilgreining Marx sé śrelt?

Svariš kom beint į eftir spurningunni. Ekki var Bernstein fyrr bśinn aš varpa kreppukenningu Marx į haugana, 1898, en heiftśšug almenn kreppa braust śt, įriš 1900, og 1907 kom önnur kreppa frį Bandarķkjunum yfir Evrópu. Hįvęrar stašreyndirnar slógu žannig nišur kenninguna um "ašlögun" aušvaldskerfisins. Jafnframt sannašist, aš žeir sem fórnušu kreppukenningu Marx, einungis af žvķ hśn hafši brugšist į tveimur įętlušum "gjalddögum", höfšu villst į kjarna žessarar kenningar, og óverulegu, ytra formeinkenni, aš hśn kęmi į tķu įra fresti. En žegar Marx og Engels tölušu um tķu įra hringrįs nśtķmaišnašar aušvaldsins į 7. og 8. įratuginum, žį voru žeir ašeins aš geta stašreyndar, sem byggšist alls ekki į neinum nįttśrulögmįlum, heldur į vissum sögulegum ašstęšum, sem tengdust žvķ aš ungt aušvaldskerfiš žandi śt įhrifasvęši sitt ķ stökkum[4]. Og reyndar var kreppan 1825 afleišing hinna miklu framkvęmda viš gatnagerš, skipaskurši og gasstöšvar nęsta įratug į undan, einkum ķ Englandi žar sem kreppan varš. Nęsta kreppa, 1836-9 var einnig afleišing stórkostlegra framkvęmda viš nż samgöngutęki. Kreppan 1847 stafaši einsog alkunna er af óskaplegum jįrnbrautarframkvęmdum ķ Englandi (1844-47 ž. e. į einungis žremur įrum veitti žingiš leyfi fyrir nżjum jįrnbrautum fyrir 11/2 milljarš Taler!). Ķ öllum žremur tilvikum voru žaš žį żmsar myndir nżskipanar efnahagslķfs aušvaldsinssem leiddi til kreppu, vegna žess aš nżr grundvöllur hafši veriš lagšur undir aušvaldsžróunina. 1857 hlżst kreppan af žvķ aš skyndilega opnašist nżr markašur fyrir evrópskan išnvarning ķ Amerķku og Astralķu žegar žar fundust gullnįmur. Ķ Frakklandi hlaust hśn af jįrnbrautarframkvęmdum, er žaš fylgdi Englandi ( 1852-6 voru lagšar nżjar jįrnbrautir ķ Frakklandi fyrir 11/4 milljarš franka). Kreppan mikla 1873 er loks, einsog alkunna er, bein afleišing nżskipanar, fyrstu stökkžróunar stórišnašarins ķ Žżskalandi og Austurrķki, sem leiddi af stjórnmįlavišburšunum 1866 og 1871.

Žaš var žvķ ęvinlega skyndileg vķkkun į leiksviši efnahagslķfs aušvaldsins sem olli umlišnum višskiptakreppum og ekki žrenging žess, ekki aš žetta efnahagslķf vęri komiš ķ žrot. Žaš reynist žį vera yfirboršsleg tilviljun aš umlišnar alžjóšlegar kreppur uršu einmitt į tķu įra fresti. Yfirlit Marx um uppkomu kreppna, einsog hann setti žaš fram ķ I. og III. bindi Aušmagnsins og Engels ķ Anti-Dühring, į ašeins aš žvķ leyti viš umlišnar kreppur, aš žaš sżnir innri hreyfiöfl allra kreppna, djśpar, almennar orsakir žeirra, hvort sem žęr svo koma į 10, 5, 20 eša 8 įra fresti. En žaš sannar best įgalla kenninga Bernsteins, aš sķšasta kreppan, 1907-8, geisaši mest, einmitt ķ žvķ landi žar sem hin fręgu "ašlögunartęki" aušvaldsins hafa best žróast, lįnakerfi, fréttažjónusta og aušhringar[5]. Sś hugmynd aš aušvaldsframleišslan geti "ašlagast" dreifingunni byggist annašhvort į žeirri forsendu aš heimsmarkašurinn vaxi takmarkalaust og óendanlega, eša hinsvegar žeirri aš vöxtur framleišsluaflanna verši heftur, svo aš žau ęši ekki śtyfir takmörk markašsins. Hiš fyrra er efnislega ómögulegt, gegn hinu sķšara męlir sś stašreynd aš tęknibyltingar verša stöšugt į öllum svišum framleišslunnar og vekja hvern dag nż framleišsluöfl til lķfsins.

Bernstein telur enn eitt fyrirbęri brjóta ķ bįg viš žessa mynd aušvaldsins. Hann beindir į "alveg óhagganlega breišfylkingu" mešalstórra fyrirtękja. Žau eru honum til marks um aš žróun stórišju sé ekki sś umbylting og samžjöppun, sem bśast hefši mįtt viš samkvęmt "hrunkenningunni". En einnig hér er hann fórnarlamb eigin misskilnings. Žaš vęri sannarlega misskilningur į žróun stórišju aš vęnta žess af henni aš mešalstór fyrirtęki hyrfu smįm saman af sjónarsvišinu.

Ķ aušvaldsžróun almennt er hlutverk smįaušmagnsins einmitt aš annast tęknibyltingu, svosem Marx ętlaši. Žaš er į tvo vegu, bęši aš innleiša nżjar framleišsluašferšir ķ gömlum og rótgrónum išngreinum, og einnig aš skapa nżjar framleišslugreinar, sem stóraušvaldiš hefur enn alls ekki hagnżtt sér. Alrangt vęri aš lķta svo į aš hnignun mešalstórra aušvaldsfyrirtękja verši ķ beinni lķnu nišur, fall nišur tröppur. Raunveruleg leiš žróunarinnar fer žvert į móti alveg eftir žrįttarhyggju [dķalektķk, žżš.], einnig hér, og slęst sķfellt į milli andstęšna. Aušvaldsmillistéttin er, rétt eins og verkalżšsstéttin, leiksoppur tveggja andstęšra hneigša. Önnur hefur hana upp, hin žrżstir henni nišur. Sś sķšarnefnda er aušvitaš sķendurtekin stękkun eininga framleišslužrepa. Meš reglubundnu millibili fer hśn fram śr umfangi mešalaušmagns og žeytir žvķ žannig aftur og aftur śr samkeppninni. Hneigšin til upphafningar er, aš aušmagniš sem til er hverju sinni, fellur ķ gildi meš reglulegu millibili, framleišslužrepin lękka um stund, mišaš viš gildi naušsynlegs lįgmarksaušmagns og aušvaldsframleišslan brżst inn į nż sviš.

Barįttu mešalstórra fyrirtękja viš stóraušvaldiš mį ekki hugsa sér sem reglulega orrustu žar sem lišsafli hins veikari minnkar beinlķnis stöšugt. Réttari mynd er aš smįaušvaldiš sé slegiš reglulega eins og gras, spretti svo ęvinlega hratt aftur og sé slegiš aš nżju meš ljį stórišjunnar. Tvęr hneigšir togast į um aušvaldsmillistétt, aš lokum sigrar sś sem žrżstir henni nišur, öfugt viš žróun verkalżšsstéttarinnar. En žaš žarf alls ekki aš birtast ķ žvķ aš mešalfyrirtękjum fękki beinlķnis, heldur ķ fyrsta lagi ķ žvķ, aš stöšugt eykst žaš aušmagn sem žarf aš minnsta kosti til atvinnurekstrar ķ gömlum išngreinum, ķ öšru lagi aš stöšugt skemmri tķma fęr smįaušvaldiš aš sitja eitt aš nżjum išngreinum. Af žessu leišir stöšugt styttra lķf fyrir einstakt smįaušmagn, sķfellt hrašari umskipti framleišsluhįtta og hvernig fjįrfest er, og fyrir stéttina ķ heild sķfellt hrašari félagsleg efnaskipti.

Žaš sķšasttalda veit Bernstein mętavel og hann leišir žaš sjįlfur ķ ljós. En hann viršist gleyma, aš žarmeš er komiš lögmįl aušvaldsžróunar mešalfyrirtękja. Fyrst smįaušvaldiš er framvöršur tękniframfara, og tękniframfarir eru hjartslįttur efnahagslķfs aušvaldsins, žį er smįaušvaldiš óašskiljanlegur fylgifiskur aušvaldsžróunar og hverfur ekki fyrr en meš henni. Ef mešalfyrirtęki hyrfu smįm saman, reiknaš ķ beinum hagtölum, eins og Bernstein segir, žį tįknaši žaš ekki byltingaržróun aušvaldsins, eins og hann įlķtur, heldur žvert į móti stöšnun žess og dį. "Gróšahlutfalliš, ž.e. hlutfallslegur vöxtur aušmagnsins, er sérlega mikilvęgt fyrir alla nżja aušmagnssprota, sem eru aš verša sjįlfstęšir. Og um leiš og aušmagnsmyndun kęmist algerlega ķ hendur fįeinna fullvaxinna stóraušhringa - vęri lķfsglóš framleišslunnar slokknuš. Hśn hnigi ķ dvala"[6].

 

3. Sósķalisma komiš į meš žjóšfélagsumbótum

Bernstein hafnar "hrunkenningunni" sem sögulegri leiš til at koma į sósķalķsku samfélagi. Hvaša leiš er til žess frį sjónarmiši "ašlögunarhęfni aušvaldsins"? Bernstein hefur einungis gefiš ķ skyn svariš viš žvķ, Konrad Schmidt hefur reynt aš svara henni ķtarlegar ķ anda Bernsteins[7]. Samkvęmt honum mun "barįtta verkalżšsfélaga og pólitķsk barįtta fyrir félagslegum umbótum leiša til sķfellt vķštękara félagslegs eftirlits meš framleišsluašstęšum" og meš löggjöf "verši réttindi aušmagnseigenda takmörkuš ę meir, uns žeir verši komnir nišur ķ hlutverk rįšsmanna". "Nišurbrotnir aušherrarnir sjį eign sķna verša žeim sjįlfum ę minna virši, uns forstaša og stjórn fyrirtękjanna er loks af žeim tekin" og félagslegum rekstri žannig endanlega komiš į.

Semsagt, tękin til at koma sósķalisma į, smįtt og smįtt, eru verkalżšsfélög, félagslegar umbętur og ennfremur, segir Bernstein, pólitķsk lżšręšisžróun rķkisins.

Ef viš lķtum fyrst į verkalżšsfélögin, žį er mikilvęgasta hlutverk žeirra aš fullnęgja launalögmįli aušvaldsins fyrir hönd verkamanna, ž. e. tryggja aš vinnuafliš sé selt į markašsverši žess į hverjum tķma. Enginn hefur sżnt žetta betur en einmitt Bernstein sjįlfur įriš 1891 ķ Neue Zeit. Gagnsemi verkalżšsfélaganna fyrir öreigastéttina felst ķ žvķ at notfęra sér markašsašstęšur į hverjum tķma. En žessar markašsašstęšur sjįlfar liggja utan viš įhrifasvęši verkalżšsfélaganna. Annars vegar įkvaršast eftirspurn eftir vinnuafli af stöšu framleišslunnar, hinsvegar įkvaršast framboš vinnuaflsins af ešlilegri tķmgun öreigastéttarinnar og hve margir sökkva nišur ķ hana śr millihópum. Sama gildir um framleišni vinnuaflsins, verkalżšsfélögin rįša henni ekki. Žau geta žvķ ekki kollvarpaš launalögmįlinu, žau geta ķ mesta lagi hamiš aršrįn aušvaldsins innan "ešlilegra" marka hverju sinni, en meš engu móti afnumiš sjįlft aršrįniš skref fyrir skref.

Konrad Schmidt kallar nśverandi verkalżšshreyfingu reyndar "veikburša byrjun" og stašhęfir aš ķ framtķšinni muni "verkalżšsfélögin nį sķfellt meiri įhrifum a stjórn framleišslunnar sjįlfrar". Stjórn framleišslunnar getur ašeins merkt tvennt: annars vegar at hafa įhrif į tęknilega hliš framleišsluferlisins og hinsvegar aš įkveša umfang sjįlfrar framleišslunnar. Hver geta nś įhrif verkalżšsfélaganna oršiš į žessum tveimur svišum? Žaš er ljóst, at hvaš snertir framleišslutękni falla hagsmunir einstaks aušherra alveg aš framförum og žróun efnahaglķfs aušvaldsins innan vissra marka. Eigin neyš hans rekur hann til tęknilegra framfara. Aftur į móti er afstaša einstaks verkamanns alveg andstęš: sérhver tęknibylting strķšir gegn hagsmunum verkamannanna sem hśn snertir beinlķnis, staša žeirra veršur verri, žar sem vinnuafl žeirra veršur minna virši. Svo fremi aš verkalżšsfélag geti haft įhrif į tęknilega hliš framleišslunnar, getur žaš einungis starfaš ķ žįgu verkamannanna sem eiga beinlķnis hlut aš mįli, ž.e. beitt sér gegn nżjungum. En žį starfar žaš ekki ķ žįgu verkalżšsstéttarinnar sem heildar, og frelsunar hennar, žvķ hśn fer saman viš tękniframfarir, ž. e. viš hagsmuni einstakra aušherra, žvert į móti, žaš starfar žį ķ žįgu afturhaldsstefnu. Og reyndar finnum viš višleitni til aš hafa įhrif į tęknilega hliš framleišslunnar, ekki ķ framtķš verkalżšsfélaganna, žar sem Konrad Schmidt leitar hennar, heldur ķ fortķš žeirra. Hśn einkennir fyrra stig ensku verkalżšshreyfingarinnar (fram į sjöunda įratuginn). Hśn tengdist žį enn gildum mišalda, byggšist enda į hinni śreltu stefnu um "įunninn rétt til višeigandi vinnu"[8]. Višleitni verkalżšsfélaga til aš įkvarša umfang framleišslunnar og vöruverš, er hinsvegar alveg nżtt fyrirbęri. Ašeins į allra sķšustu tķmum koma ķ ljós tilraunir til žess, og aftur, einungis i Englandi. (s. r., bls. 115 o. įfr. ). Žęr eru hinum žó alveg jafngildar aš ešli og stefnu. Žvķ viš hvaš hlżtur virk žįtttaka verkalżšsfélaga ķ aš įkvarša magn og verš vöruframleišslunnar aš takmarkast? Viš bandalag verkamanna viš atvinnurekendur gegn neytendum, viš kśgunarašgeršir žessa bandalags gegn öšrum atvinnurekendum sem eru ķ samkeppni viš žį fyrrnefndu, žęr standa ašgeršum venjulegra atvinnurekendasambanda ķ engu aš baki. Žetta er ķ rauninni ekki lengur nein barįtta milli vinnuafls og aušmagns, heldur sameiginleg barįtta žeirra gegn samfélaginu sem neytendum. Aš félagslegu gildi er žetta upphaf afturhaldsstefnu og getur ekki veriš lišur i frelsisbarįttu öreigastéttarinnar af žvķ aš žetta er nįnast andstęša stéttabarįttu. Aš hagnżtu gildi er žetta skżjaborg. Ekki žarf lengi aš hugsa mįliš til aš sjį aš žetta getur aldrei nįš til meiri hįttar išngreina, sem framleiša fyrir heimsmarkaš.

Starfsemi verkalżšsfélaga takmarkast žį einkum viš launabarįttu og styttingu vinnutķmans, ž. e. einungis viš aš stilla aršrįn aušvaldsins eftir markašsašstęšum hverju sinni. Žaš liggur ķ hlutarins ešli aš žau geta ekki haft įhrif į framleišsluferliš. Jį, ekki nóg meš žaš, öll žróun verkalżšsfélaga stefnir ķ öfuga įtt viš žaš sem Konrad Schmidt telur, nefnilega aš žvķ aš losa vinnumarkašinn algerlega śr öllum beinum tengslum viš vörumarkašinn aš öšru leyti. Best sést žaš į žvķ, aš žaš er jafnvel oršiš śrelt aš reyna aš tengja vinnusamninga sjįlfvirkt viš stöšu framleišslunnar, meš breytilegum launastiga, og aš ensku verkalżšsfélögin hverfa ę meir frį žessu.

En einnig innan raunverulegra marka įhrifavalds verkalżšsfélaganna stefnir žróun žeirra ekki į takmarkalausa śtvķkkun, eins og kenningin um ašlögun aušvaldsins gerir rįš fyrir. Žvert į móti! Ef litiš er yfir langt tķmabil félagslegrar žróunar, žį er ekki hęgt aš loka augunum fyrir žvķ aš verkalżšsfélög stefna į - ekki mikla uppgangstķma - heldur į vaxandi öršugleika. Žegar išnžróun nęr hįmarki og tekur aš halla undan fęti fyrir aušmagninu į heimsmarkašinum, žį veršur verkalżšsbarįttan hįlfu erfišari. Ķ fyrsta lagi versna markašsašstęšur fyrir vinnuafliš, žvķ eftirspurn eftir žvķ stķgur hęgar en nś er, en framboš žess hrašar. Ķ öšru lagi seilast aušherrarnir sjįlfir eftir hlut verkamanna ķ afuršunum, haršsvķrašri en įšur til aš bęta sér upp tjóniš į heimsmarkašinum. Lękkun vinnulauna er ein hinna mikilvęgustu ašferša til aš stöšva lękkun gróšahlutfallsins[9]. Ķ Englandi birtist okkur žegar upphaf annars stigs ķ verkalżšsfélögunum. Žau eru tilneydd aš takmarka sig ę meir viš žaš eitt aš verja žaš sem žegar hefur nįšst, og einnig žaš veršur sķfellt erfišara. Žetta er gangur mįla almennt, en hin hlišin į honum er óhjįkvęmilega uppgangur pólitķskrar og sósķalķskrar stéttabarįttu.

Žessa sömu villu - aš snśa sögužróuninni viš - fremur Konrad Schmidt er hann ręšir félagslegar umbętur. Hann stašhęfir aš žęr muni, "įsamt verkalżšsfélögum, setja aušstéttinni kosti um hvernig hśn megi hagnżta sér vinnuafl." Meš žvķlķkum skilningi į félagslegum umbótum kallar Bernstein verksmišjulögin įfanga ķ "félagslegu eftirliti" og sem slķk įfanga ķ aš koma į sósķalisma. Konrad Schmidt segir lķka alltaf "samfélagslegt eftirlit" žegar hann er aš tala um opinbera vinnuvernd, og eftir aš honum hefur žannig tekist aš breyta rķkinu ķ samfélag, getur hann hughraustur bętt viš: "ž.e. verkalżšsstéttin ķ framsókn" og meš žessum ašferšum breytast sakleysislegar reglur žżska sambandsrįšsins um vinnuvernd ķ sósķalķska umbreytingu į vegum žżskrar öreigastéttar.

Augljóslega er veriš aš villa mönnum sżn. Rķkiš sem viš bśum viš er nefnilega ekkert "samfélag" i merkingunni "verkalżšsstétt ķ framsókn", heldur fulltrśi aušvaldssamfélagsins, ž. e. stéttarrķki. Žvķ eru lķka félagslegar umbętur žess ekki "samfélagslegt eftirlit", ž.e. eftirlit frjįls, vinnandi samfélags meš eigin vinnuferli, heldur eftirlit stéttarskipulags aušmagnsins meš framleišsluferli aušmagnsins. Žar eru félagslegum umbótum lķka sett ešlileg takmörk, ž. e. žar sem hagsmunir aušvaldsins setja žau. En vissulega sjį Bernstein og Konrad Schmidt ašeins "veikburša byrjun" nśna, einnig hvaš žetta varšar og heita sér endalaust vaxandi félagslegum umbótum verkalżšnum til handa ķ framtķšinni. En žar gera žeir sömu skyssu einsog žegar žeir geršu rįš fyrir aš völd verkalżšshreyfingarinnar vaxi takmarkalaust.

Kenningin um aš sósķalismi komist į viš hęgfara félagslegar umbętur hefur aš forsendu įkvešna hlutlęga žróun bęši aušvaldseignar og rķkisins. Žetta er meginatrišiš. Hvaš hiš fyrrnefnda varšar, veršur framtķšaržróunin samkvęmt Konrad Schmidt aš žrżsta aušherrum meira og meira nišur į stig rįšsmanns meš žvi aš takmarka réttindi žeirra". Žar sem Konrad Schmidt heldur žvķ fram aš ómögulegt sé aš taka framleišslutękin eignarnįmi skyndilega, ķ eitt skipti fyrir öll, smķšar hann sér kenningu um aš taka žau eignarnįmi skref fyrir skref. Sem naušsynlega forsendu žess hlutar hann eignarréttinn sundur ķ "yfireignarrétt", sem hann śthlutar "samfélaginu" og sem hann vill lįta ženjast ę meira śt, og afneyslurétt ķ höndum aušherranna sem skreppur ę meira saman ķ hreina rįšsmennsku ķ fyrirtękjum žeirra. Nś mį lķta į žessa śtlistun sem saklausan oršaleik sem engar mikilvęgar hugsanir felast ķ. Žį eru engin rök fyrir kenningunni um hęgfara eignarnįm. Hinn kosturinn er aš talaš sé af alvöru um réttaržróun. En žį er žetta alrangt. Nišurhlutun eignarréttar ķ mismunandi réttindi, sś sem Konrad Schmidt treystir į fyrir "eignarnįm aušmagnsins skref fyrir skref", er dęmigerš fyrir samfélag lénskipulagsins. Žaš einkenndist af frumframleišslu, afuršunum var beinlķnis skipt milli mismunandi žjóšfélagsstétta og eftir persónulegu sambandi lénsherra og žegna hans. Skipting eignarréttar ķ żmsa hluta var fyrirfram gefinn hįttur skiptingar samfélagseigna. Žegar vöruframleišsla kom ķ staš žessa og öll persónuleg tengsl einstakra ašilja framleišsluferlisins leystust upp, žróušust ķ stašinn tengsl milli manns og hluta - einkaeignarrétturinn. Žar sem skiptingin byggist ekki lengur į persónulegu sambandi, heldur į vöruskiptum, byggjast hinar żmsu kröfur um hlutdeild ķ samfélagseign ekki a hluta eignarréttar til sama hlutar, heldur į žvķ veršmęti sem hver og einn ber į markašstorg. Fyrstu breytingar į réttarsambandi, sem fylgdu žvķ aš vöruframleišsla hófst ķ borgasamfélögum mišalda, var lķka uppkoma algers, afmarkašs einkaeignarréttar ķ skauti réttarkerfis mišalda meš nišurskiptum eignarrétti. Žetta žróast svo įfram ķ aušvaldsframleišslunni. Žvķ félagslegra sem framleišsluferliš veršur, žvķ meira byggist skipting jaršneskra eigna į hreinum vöruskiptum, og žeim mun ósnertanlegri og afmarkašri veršur einaeignarréttur aušvaldsins, žvķ meir breytist eignaréttur į aušmagni śr rétti til afuršar eigin vinnu ķ rétt til aš eigna sér afuršir vinnu annarra. Į mešan aušherra stjórnar verksmišjunni sjįlfur, tengist skiptingin enn aš vissu marki persónulegri žįtttöku ķ framleišsluferlinu. Ķ žeim męli, sem persónuleg stjórn verksmišjueigandans veršur óžörf, losnar aušmagnseign sem forsenda kröfu til hlutdeildar viš skiptinguna alveg frį persónulegum tengslum viš framleišsluna og kemur fram ķ sinni hreinustu, afmörkušustu mynd. Fullkomlega gerist žetta ķ hlutafélögum, Eignarréttur aušvaldsins nęr fyrst fullum žroska i hlutafé og lįnsfé til išnašar.

Žaš kemur žį ķ ljós aš söguleg žróun aušherra samkvęmt Konrad Schmidt "frį eiganda til rįšsmanns eingöngu" er raunveruleg sögužróun, steypt į hausinn. Žvķ hśn lį frį eiganda og rįšsmanni til eiganda eingöngu. Hér fer fyrir Konrad Schmidt eins og Goethe:

Žaš sem hann į, žaš sér hann sem ķ fjarlęgš
og hitt sem hvarf, nś viršist vera nįlęgt.

Efnahagslega fer sögužróun hans frį hlutafélögum nśtķmans aftur til handišjuverksmišju eša jafnvel til handverkstęšis. Og réttarlega vill hann troša aušvaldsheiminum aftur ķ eggjaskurn frumframleišslu lénstķmabilsins.

Frį žessu sjónarhorni birtist "samfélagslegt eftirlit" ķ öšru ljósi en Konrad Schmidt sér žaš ķ. Žaš sem nś gegnur undir nafninu "samfélagslegt eftirlit" - vinnuvernd, eftirlit meš hlutaafélögum o.s.frv. - snertir satt aš segja alls ekkert hlutdeild ķ eignarrétti, "yfireignarrétt". Žetta er ekki takmörkun į eignarrétti aušvalds, heldur žvert į móti verndun hans. Eša, efnahagslega séš, žetta skeršir ekki aršrįn aušvaldskerfisins, heldur kemur į žaš fastri skipan. Og žegar Bernstein varpar fram spurningunni hvort mikill eša lķtill sósķalismi sé ķ verksmišjulögunum, žį get ég fullvissaš hann um aš jafnvel ķ hinum allra bestu verksmišjulögum er nįkvęmlega jafnmikill sósķalismi og ķ opinberum reglugeršum um sorphreinsun og ljósatķma götuljósa, žaš er einnig "samfélagslegt eftirlit".

 

4. Tollastefna og hernašarstefna.

Önnur forsenda Ed. Bernstein fyrir hęgfara žróun til sósķalisma er aš rķkiš žróist yfir ķ samfélag. Žaš er alkunna oršiš aš nśverandi rķki er stéttarrķki. En aš minni hyggju veršur aš skilja žessa setningu, eins og allt sem varšar aušvaldssamfélagiš, ekki sem kyrrstęšan, endanlegan sannleika heldur sem fljótandi žróun.

Meš pólitķskum sigri borgarastéttarinnar varš rķkiš aušvaldsrķki. Reyndar breytir sjįlf aušvaldsžróunin ešli rķkisins verulega, žvķ hśn vķkkar stöšugt įhrifasvęši žess, fęr žvķ sķfellt nż verkefni, einkum hvaš varšar efnahagslķfiš, afskipti rķkisins og eftirlit meš žvķ verša ę naušsynlegri. Žannig fer fram hęgfara undirbśningur žess aš rķkiš renni saman viš samfélagiš, aš hlutverk rķkisins falli aftur til samfélagsins, ef svo mętti segja. Ķ žessum skilningi mį lķka tala um aš aušvaldsrķkiš žróist yfir til samfélags, og ķ žessum skilningi er žaš vafalaust sem Marx segir aš vinnuvernd sé fyrstu mešvitušu afskipti samfélagsins af félagslegu lķfi sķnu, en į žeim oršum byggir Bernstein.

En hinsvegar veldur sama aušvaldsžróun annarri breytingu į ešli rķkisins. Ķ fyrsta lagi er nśtķma rķki skipulagning rķkjandi stéttar, aušherranna. Žaš tekur aš sér żmsa starfsemi ķ almannahag til aš samfélagiš žróist. En žaš rękir žessa starfsemi ašeins ķ žeim tilgangi og aš svo miklu leyti sem almannahagur og samfélagsžróun fer saman viš hagsmuni rķkjandi stéttar almennt. Vinnuvernd t.d. er jafnmikiš beint hagsmunamįl aušherranna sem stéttar eins og samfélagsins ķ heild. En žessi samstaša rķkir ašeins aš vissu stigi aušvaldžróunar. Žegar žróunin hefur nįš vissu hįmarki, fara hagsmunir borgarastéttarinnar aš ašgreinast frį žvķ sem hentaši efnahagslegri žróun, jafnvel aušvaldskerfisins. Ég įlķt aš žetta skeiš sé žegar hafiš og žaš sést į tveimur mikilvęgurstu fyrirbęrum nśtķmasamfélags; į tollastefnu og hernašarstefnu. Hvort tveggja hefur žetta veriš ómissandi ķ sögu aušvaldsins og aš sama skapi framfaraafl, byltingarafl. Įn tollverndar hefši stórišnašur ekki getaš komist į laggir ķ einstökum löndum. Nś er įstandiš annaš. Nś er tollvernd ekki til aš koma ungum išngreinum til žroska, heldur til aš halda śreltum framleišsluformum viš lżši[10]. Frį sjónarhóli aušvaldsžróunar, ž. e. frį sjónarmiši efnahagslķfs į heimsmęlikvarša, skiptir nś engu mįli hvort vöruflutningur er meiri frį Žżskalandi til Englands eša frį Englandi til Žżskalands. Frį žessu sjónarmiši žróunar hefur žį mįrinn unniš verk sitt og mętti fara. Jį, hann žyrfti meira aš segja aš fara. Mismunandi išngreinar eru hver annarri nś svo hįšar aš verndartollar į einhverjar vörur gera framleišslu annarra vara innanlands dżrari, ž.e. žeir eru išnašinum til trafala. En ef litiš er į mįliš frį sjónarmiši aušstéttarinnar veršur annar uppi. Išnašurinn žarf ekki verndartolla til aš žróast, en atvinnurekendur žurfa žį til aš vernda sölumarkaš sinn. Žaš er aš segja, tollarnir eru nś ekki lengur til verndar uppvaxandi aušvaldsframleišslu gegn annarri žróašri, heldur eru žeir barįttutęki aušherrahóps einnar žjóšar gegn slķkum hópi annarrar. Ennfremur eru tollar ekki lengur naušsynlegir til aš vernda išnašinn, til aš mynda innlendan markaš og nį honum, en žeir eru ómissandi viš aš mynda hagsmunasamtök išnašarins, ž. e. fyrir barįttu aušvaldsframleišenda viš samfélagiš sem neytendur. Žaš sem loks einkennir best ešli tollastefnunnar nś į tķmum, er sś stašreynd, aš nś er megintilgangur hennar hvarvetna alls ekki verndun išnašar heldur landbśnašar, svo tollastefnan er eiginlega oršin tęki tilaš setja aušvaldsmynd į lénska hagsmuni og gęta žeirra žannig.

Sama breyting hefur oršiš į hernašarstefnunni. Ef viš skošum söguna, ekki eins og hśn hefši įtt aš verša eša hefši getaš oršiš, heldur einsog hśn raunverulega varš, žį komumst viš aš žeirri nišurstöšu, aš strķš voru óhjįkvęmilegur žįttur aušvaldsžróunar. Um Bandarķki Noršur-Amerķku og Žżskaland, Ķtalķu og Balkanrķkin, Rśssland og Pólland veršur aš segja aš forsenda aušvaldsžróunar žeirra allra eša žaš sem hratt henni af staš, voru strķš, hvort sem žau leiddu til sigur eša ósigurs. Į mešan til voru lönd žar sem žurfti aš sigrast į innri sundrungu eša žvķ aš hagkerfi žeirra var takmarkaš viš sjįlfsžurftabśskap, hafši einnig hernašarstefnan byltingarhlutverk ķ aušvaldsįtt. En nś er annar uppi, einnig hér[11]. Žegar nś er hętta į įtökum śt af heimsmįlunum, žį er greinilega ekki svo mjög um aš ręša aš opna aušvaldinu nż lönd. Miklu fremur hafa fullmótašar evrópskar andstęšur flust til annarra heimshluta og brjótast fram žar. Žaš sem nś mętist, grįtt fyrir jįrnum, hvort sem er ķ Evrópu eša öšrum heimshlutum, eru ekki annarsvegar aušvaldsrķki, en hinsvegar rķki frumframleišslu. Nei, žaš eru rķki, sem eru rekin til įtaka hvert viš annaš einmitt vegna žess aš žau eru komin į sama hįa žróunarstig aušvaldskerfis. En fyrir žessa žróun sjįlfa geta įtökin einungis oršiš banvęn, ef žau brjótast śt. Žvķ žau myndu leiša til hinna mestu įfalla og umbyltinga fyrir efnahagslķfiš ķ öllum aušvaldslöndum. En žetta horfir öšruvķsi viš aušstéttinni. Henni er hernašarstefnan nś naušsynleg į žrjį vegu: Ģ fyrsta lagi sem barįttutęki "žjóšlegra" hagsmuna ķ samkeppni viš aušherrahópa annarra žjóša, ķ öšru lagi sem mikilvęgasta fjįrfestingarsviš bęši fjįrmįlaaušmagns og išnašaraušmagns, og ķ žrišja lagi sem tęki stéttardrottnunar yfir vinnandi alžżšu innanlands. Allt eru žetta hagsmunir, sem eiga ekkert sameiginlegt viš žróun framleišsluhįtta aušvaldsins ķ sjįlfu sér. Og žaš sem best sżnir žetta sérstaka ešli hernašarstefnu nś į tķmum, er ķ fyrsta lagi almennur vöxtur hennar ķ öllum löndum, vķgbśnašarkapphlaup sem segja mį aš magnist vélręnt af innri hreyfiöflum hennar sjįlfrar. Žetta var enn alveg óžekkt fyrir fįeinum įratugum. Enn er žaš, hve komandi sprenging er óhjįkvęmileg, örlögžrungin, en um leiš er alveg į huldu hvert veršur tilefniš, hvaša rķki dragast inn ķ hana, um hvaš veršur deilt, og allar nįnari ašstęšur. Einnig hernašarstefnan hefur žannig breyst śr hreyfiafli aušvaldsžróunar ķ sjśkdóm aušvaldsins. Viš žann klofning, sem hér hefur veriš rętt um, milli samfélagsžróunar og drottnandi stéttarhagsmuna, tekur rķkiš afstöšu meš hinum sķšarnefndu. Stjórnmįlastefna žess, eins og borgarastéttarinnar beinist gegn samfélagsžróuninni. Žaš missir žvķ ę meir žetta hlutverk aš vera fulltrśi alls samfélagsins og veršur ķ sama męli ę meir aš hreinu stéttarrķki. Eša réttara sagt, žessir tveir eiginleikar žess ašgreinast og skerpast ķ andstęšur innan ešlis rķkisins. Og raunar verša žessar andstęšur skarpari meš hverjum degi. Žvķ annarsvegar vex almennt hlutverk rķkisins, afskipti žess af lķfi samfélagsins, "eftirlit" žess meš žvķ. Hinsvegar neyšir stéttarešli žess žaš ę meir til aš flytja starfsemi sķna og valdatęki einkum yfir į sviš sem gagnast ašeins borgarastéttinni, en eru neikvęš fyrir samfélagiš. Žessi sviš eru hernašarstefna, tollastefna og nżlendustefna. Žannig veršur einnig "samfélagslegt eftirlit" rķkisins ę gagnsżršara af hagsmunum drottnandi stéttar (samanber framkvęmd vinnuverndar ķ öllum löndum).

Žessi breyting į ešli rķkisins er ekki ķ mótsögn viš žróun lżšręšisins, heldur ķ fullkomnu samręmi viš hana. En ķ žeirri žróun sér Bernstein lķka tęki til aš koma į sósķalisma, stig of stigi.

Žegar sósķalistar nį meirihluta į žingi į žaš samkvęmt Konrad Schmidt aš verša bein leiš til aš gera samfélagiš žannig sósķalķskt, stig af stigi. Lżšręšislegt form stjórnmįlalķfsins er nś tvķmęlalaust žaš sem best sżnir žróun rķkisins til samfélags og er aš žvķ leyti įfangi į leišinni aš sósķalķskri umbyltingu. En klofningurinn ķ ešli aušvaldsrķkisins, sem ég var aš lżsa, birtist ķ žeim mun skęrara ljósi ķ nśtķmažingręši. Formlega er ašalhlutverk žingręšisins aš leiša hagsmuni samfélagsheildarinnar ķ ljós ķ rķkisskipaninni. Hinsvegar leišir žaš žó ašeins aušvaldssamfélag ķ ljós, ž. e. samfélag žar sem aušvaldshagsmunir eru rįšandi. Stofnanir sem aš formi til eru lżšręšislegar, verša žannig ķ raun verkfęri drottnandi stéttarhagsmuna. Žetta kemur įžreifanlegast fram ķ žeirri stašreynd, aš óšara en lżšręšiš sżnir tilhneiging til aš afneita stéttarešli sinu og aš ummyndast ķ tęki raunverulegra alžżšuhagsmuna, žį fórnar borgarastéttin og fulltrśar hennar ķ rķkisvaldinu hinum lżšręšislegu formum sjįlfum. Ķ ljósi žessa sést aš hugmyndin um žingmeirihluta sósķalista er śtreikningur sem tekur ašeins tillit til einnar hlišar lżšręšisins, ž.e. formsins, en lętur hina lönd og leiš, ž.e. raunverulegt innihald žess. Žetta er alveg ķ anda borgaralegrar frjįlshyggju. Og ķ heild reynist žį žingręšiš ekki vera hreint sósķalķskt afl, sem gagnsżri aušvaldssamfélagiš smįm saman, einsog Bernstein telur, heldur er žingręšiš žvert į móti sérstakt tęki borgaralegs stéttarrķkis til aš žroska andstęšur aušvaldsins og leiša žęr ķ ljós.

Frammi fyrir žessari hlutlęgu žróun rķkisins breytast orš Bernsteins og Konrad Schmidts um vaxandi "samfélagslegt eftirlit" sem leiša muni beinlķnis til sósķalisma, ķ oršaglamur sem meš hverjum degi veršur andsnśnara raunveruleikanum.

Kenningin um aš koma į sósķalisma stig af stigi stefnir aš hęgfara umbótum į aušvaldseign og aušvaldsrķki ķ sósķalķskum skilningi. En vegna hlutlęgra breytinga į nśverandi samfélagi žróast hvort tveggja ķ žveröfuga įtt. Framleišsluferliš veršur sķfellt félagslegra og afskipti rķkisins og eftirlit meš žessu framleišsluferli veršur sķfellt vķštękari. En samtķmis veršur einkaeignarréttur sķfellt afmarkašri og ósnertanlegri, hann veršur ę meira aš ytri mynd ódulins aušvaldsaršrįns į vinnu annarra, og opinbert eftirlit veršur ę gagnsżršara af hreinum stéttarhagsmunum. Rķkiš, ž. e. pólitķskt skipulag aušvaldsins, og eignarafstęšur, ž. e. réttarlegt skipulag žess, verša žį meš žróuninni sķfellt aušvaldslegri og ekki sósķalķskari. Žetta skapar tvęr óyfirstķganlegar hindranir fyrir kenninguna um aš koma sósķalisma į hęgt og bķtandi.

Hugmynd Fouriers um aš breyta öllum höfum jaršarinnar ķ appelsķn meš Phanlanstčre-kerfinu[12] var afar fjarstęšukennd. En hugmynd Bernsteins aš breyta hafi aušvaldsbeiskju ķ haf sósķalķsks sętleika, meš žvķ aš hella ķ žaš, flösku fyrir flösku, appelsķni félagslegra umbóta, hśn er ašeins smekklausari, en ekki vitund sķšur fjarstęšukennd.

Framleišsluafstęšur aušvaldssamfélags nįlgast skipan sósķalķsks samfélags ę meir. En pólķtķskar ašstęšur žess og réttarlegar reisa hinsvegar ę hęrri mśr į milli aušvaldssamfélags og sósķalķsks. Žegar žjóšfélagsumbętur eins og lżšręši žróast žį opnar žaš ekki mśrinn, heldur styrkir hann bara og hękkar hann. Žaš eina sem getur rifiš hann nišur eru hamarshögg byltingarinnar, ž. e. aš öreigastéttin grķpi hiš pólitķska vald.

 

5. Almenn einkenni endurskošunarstefnunnar og beinar afleišingar hennar

Ķ fyrsta kafla reyndi ég aš sżna fram į aš kenning Bernsteins fęrši stefnu sósķalista af efnislegum grundvelli yfir į grundvöll hughyggju. Žetta į viš fręšilegar forsendur. En hvernig birtist nś kenningin ķ framkvęmd? Viš fyrstu sżn, formlega, greinist hśn alls ekki frį sósķalķskri barįttu, eins og hśn hefur tķškast. Verkalżšsfélög, barįtta fyrir félagslegum umbótum og fyrir aš gera stjórnskipanina lżšręšislegri, žetta er ašalatrišiš, hvaš sem annars felst formlega ķ flokksstarfi sósķalista. Munurinn er žį ekki hvaš er gert, heldur hvernig. Nś er litiš į faglega barįttu og žinglega sem ašferš til aš ala öreigastéttina upp og leiša hana til pólitķskrar valdatöku. Samkvęmt endurskošunarsinnum er žvķlķk valdataka ómöguleg og tilgangslaus. Žvķ į barįtta verkalżšsins eingöngu aš vera fyrir beinum įvinningi, ž.e. aš bęta efnahagslega stöšu verkalżšsins, aš setja aršrįni aušvaldsins skoršur, stig af stigi, og aš auka samfélagslegt eftirlit. Aš slepptu žvķ markmiši aš bęta beinlķnis efnahag verkalżšsins, sem er sameiginlegt bįšum stefnum, žeirri sem hingaš til hefur rķkt ķ flokkum og endurskošunarstefnunni, žį er įgreiningurinn ķ stuttu mįli ašeins žessi: Samkvęmt rķkjandi skošun er mikilvęgi faglegrar og pólitķskrar barįttu fyrir sósķalismanum fólgiš ķ žvķ aš undirbśa öreigastéttina undir sósķalķska umbyltingu, en stéttin er huglęgt afl hennar. Samkvęmt Bernstein er žaš fólgiš ķ žvķ aš fagleg og pólitķsk barįtta takmarkar sjįlf aršrįn aušvaldsins, stig af stigi, sviptir aušvaldssamfélagiš ę meir aušvaldsešli sķnu en gęšir žaš sósķalķsku ešli, ķ einu orši sagt, hśn į aš leiša hlutlęgt til sósķalķskrar umbyltingar. Ef nįnar er aš gįš, žį eru žessar tvęr skošanir alveg andstęšar hvor annarri. Rķkjandi skošun innan flokksins er aš ķ faglegri og pólitķskri barįttu muni öreigastéttin komast til žeirrar sannfęringar, aš žessi barįtta geti ómögulega ummyndaš stöšu hennar ķ grundvallaratrišum og aš óhjįkvęmilegt sé aš hśn taki aš lokum pólitķsk völd. Bernstein hefur žį forsendu aš žessi pólitķska valdataka sé ómöguleg og vill koma į sósķalķskri skipan meš faglegri og pólitķskri barįttu eingöngu.

Sósķalķskt ešli faglegrar og žinglegrar barįttu felst žį aš skošun Bernsteins ķ trśnni į sósķalķsk įhrif hennar į hagkerfi aušvaldsins, stig af stigi. En slķk įhrif eru raunar hrein ķmyndun eins og ég hefi reynt aš sżna. Eignarhald aušvaldsins og rķkisskipulag žess žróast ķ öfuga įtt. En žar meš missir dagleg hagsmunabarįtta sósķalista öll tengsl viš sósķalisma, žegar allt kemur til alls. Fagleg og pólitķsk barįtta er mjög mikilvęg fyrir sósķalismann, vegna žess aš hśn gerir skilning öreigastéttarinnar og mešvitund sósķalķska, skipuleggur hana sem stétt. En lķti menn į žessa barįttu sem leiš til aš gera efnahagslķf aušvaldsins beinlķnis sósķalķskt, žį bregst hśn ekki ašeins žessu skįldaša hlutverki, heldur lķka eina mögulega félagslega hlutverki sķnu. Hśn hęttir aš vera uppeldistęki verkalżšsstéttarinnar fyrir öreigabyltingu.

Žaš stafar žvķ af hreinum misskilningi žegar Eduard Bernstein og Konrad Schmidt róa sig meš žvķ aš lokatakmarkiš tapist verkalżšsstéttinni ekki viš žaš aš takmarka barįttuna viš félagslegar umbętur og verkalżšsfélög, vegna žess aš hvert skref į žessari braut leiši til annars, og žvķ sé takmark sósķalista innifališ ķ hreyfingunni sjįlfri. Svo er reyndar fyllilega viš nśverandi barįttuašferš žżskra sósķalista, ž. e. žegar mešvituš og įkvešin tilraun til aš nį pólitķsku valdi er leišarstjarna barįttunnar, bęši faglegrar og fyrir félagslegum umbótum. En sé žessi fyrirframgefna stefna tekin af hreyfingunni og samfélagsumbętur settar sem markmiš ķ sjįlfum sér, žį er ekki nóg meš aš hreyfingin leiši alls ekki til lokatakmarksins, sósķalisma, žaš veršur žvert į móti. Konrad Schmidt treystir bara į svo aš segja vélręna hreyfingu sem geti ekki stöšvast af sjįlfri sér, žegar hśn sé einu sinni komin af staš. Žaš gerir hann einfaldlega į grundvelli žess, aš matarlystin komi viš įtiš, og aš verkalżšsstéttin geti aldrei gert sig įnęgša meš umbętur, į mešan sósķalķsk umbylting sé ekki fullkomnuš. Sķšarnefnda forsendan er reyndar rétt, vegna žess hve ófullnęgjandi félagslegar umbętur hljóta aš vera ķ aušvaldskerfinu. En įlyktunin sem er dregin af žessu fengi žvķ ašeins stašist ef hęgt vęri aš smķša kešju stöšugra og sķvaxandi félagslegra umbóta frį nśverandi žjóšskipulagi beint til sósķalisma. En žaš eru hugarórar, žaš liggur ķ hlutarins ešli aš kešjan slitnar mjög fljótlega og frį žeim staš getur hreyfingin fariš margvķslegar leišir.

Nęrtękust og lķklegust yrši sś aš breyta barįttuašferšinni til aš reyna meš öllu móti aš tryggja hagnżtan įvinning barįttunnar, samfélagsumbęturnar. Eindregiš og ósveigjanlegt stéttarsjónarmiš stenst einungis ef stefnt er aš pólitķskri valdatöku. Žaš veršur ę meir til trafala ķ žeim męli sem beinn hagnżtur įvinningur veršur ašaltilgangurinn. Nęsta skref yrši žį stefna hrossakaupa og sįttfżsi viturra stjórnmįlamanna. En ekki heldur žar getur hreyfingin haldiš stöšugu jafnvęgi. Žar sem félagslegar umbętur ķ aušvaldsheiminum eru og verša innantóm hnetuskurn, žį er alveg sama hvaša barįttuašferš er beitt, nęsta skref veršur óhjįkvęmilega vonbrigši meš samfélagsumbętur einnig. Og žį er komiš į žį kyrru höfn bar sem Schmoller og Co[13] liggja nś fyrir akkeri. Einnig žeir leitušu samfélagsumbóta um öll heimsins höf, en lįta nś allt reka einsog drottinn vill. Sósķalisminn er žvķ alls ekki innifalinn ķ daglegri barįttu verkalżšsins af sjįlfu sér og viš allar kringumstęšur. Hann hlżst ašeins annarsvegar af hlutlęgum andstęšum efnahagslķfs aušvaldsins sem skerpast stöšugt meir, en hinsvegar af huglęgum skilningi verkalżšsstéttarinnar į naušsyn žess aš hśn upphefji sig ķ félagslegri byltingu. Afneiti menn öšru en hafni hinu, eins og endurskošunarsinnar gera ķ kenningum sķnum, žį hjašnar verkalżšshreyfingin fyrst nišur ķ faglegt stapp, umbótastśss og dregst sķšan af eigin žunga ķ žaš aš yfirgefa stéttarsjónarmišiš.

Allt veršur žetta lķka ljóst ef kenningar endurskošunarsinna eru skošašar frį enn annarri hliš og spurt: Hver eru almenn einkenni žessa sjónarmišs? Ljóst er aš endurskošunarstefnan stendur ekki į grundvelli aušvaldsašstęšna né afneitar hśn andstęšum žess einsog borgaralegir hagfręšingar gera. Öšru nęr, kenningar hennar byggjast į žvķ aš andstęšurnar séu til, rétt eins og kenningar Marx. Žaš er hinsvegar kjarni žessarar afstöšu og ašalįgreiningur viš žį afstöšu sem hingaš til hefur veriš algengust mešal sósķalista, aš kenningar endurskošunarsinna byggjast ekki į žvķ aš upphefja žessar andstęšur meš žvķ aš lįta žęr sjįlfar žróast rökrétt įfram.

Kenningar žeirra standa mitt į milli andstęšra póla, žeir vilja ekki lįta andstęšur aušvaldsins nį fullum žroska og upphefjast sķšan meš byltingu žegar ķ odda skerst, heldur vilja žeir brjóta af žeim broddinn, slęva žęr.

Žannig segir Bernstein aš andstęšur milli framleišslu og dreifingar slęvist vegna žess aš atvinnurekendur séu skipulagšir og kreppur komi ekki. Andstęšur milli vinnuafls og aušmagns slęvist vegna žess aš millistéttin sé įfram til og staša öreigastéttarinnar batni. Aukiš eftirlit og lżšręši slęvi andstęšur stéttarrķkis og samfélags.

Vištekin barįttuašferš sósķalista felst raunar ekki ķ žvķ aš bķša eftir žvķ aš andstęšur aušvaldsins magnist til hins ķtrasta og sķšan keyri um koll. Žvert į móti styšjumst viš einfaldlega viš žį stefnu sem žróunin hefur tekiš, en mögnum sķšan afleišingar hennar til hins ķtrasta ķ pólitķskri barįttu[14]. Žaš er ešli hverrar byltingarsinnašrar barįttuašferšar. Žannig berjast sósķalistar t.d. gegn tollum og hernašarstefnu, ęvinlega, ekki ašeins žegar afturhaldsešli žeirra hefur komiš fyllilega fram. En barįttuašferš Bernsteins byggist alls ekki į frekari žróun andstęšna aušvaldsins og aš žęr skerpist, heldur į žvķ aš žęr slęvist. Sjįlfur hefur hann lżst žvķ best, žegar hann talar um "ašlögun" efnahagslķfs aušvaldsins. Hvenęr fengi slķk skošun stašist? Allar andstęšur nśtķmasamfélags eru einfaldlega afleišingar framleišsluhįtta aušvaldsins. Ef viš gerum rįš fyrir aš žessir framleišsluhęttir žróist įfram ķ sömu įtt og hingaš til, žį hljóta óhjįkvęmilega allar afleišingar žeirra aš žróast įfram meš žeim, andstęšurnar hljóta aš magnast og skerpast ķ staš žess aš slęvast. Forsenda žess aš žaš gęti oršiš, vęri žvert į móti aš žróun framleišsluhįtta aušvaldsins heftist. Ķ einu orši sagt, almennasta forsenda kenninga Bernsteins er stöšnun aušvaldsžróunar.

Žannig ógildir kenningin sjįlfa sig, raunar į tvo vegu. Ķ fyrsta lagi afhjśpar hśn draumóraešli sitt gagnvart takmarki sósķalista žaš er fyrirfram ljóst, aš stöšnuš aušvaldsžróun getur ekki leitt til sósķalķskrar umbyltingar. Žetta stašfestir žaš sem ég sagši um beinar afleišingar kenninganna. Ķ öšru lagi afhjśpar hśn afturhaldsešli sitt gagnvart aušvaldsžróuninni, sem ķ rauninni er mjög ör. Nś kemur upp spurningin: Hvernig į aš skżra afstöšu Bernsteins eša öllu heldur lżsa henni, andspęnis žessari raunverulegu aušvaldsžróun?

Ég žykist hafa sżnt fram į žaš ķ fyrsta kafla aš ekki standast efnahagslegar forsendur Bernsteins fyrir greiningu hans į félagslegum ašstęšum nś į tķmum - kenningunni um"ašlögun" aušvaldsins. Žar sįst, aš hvorki er hęgt aš lķta į lįnakerfiš né sölusambönd sem "ašlögunartęki" efnahagslķfs aušvaldsins, né heldur hitt, aš kreppur koma ekki og aš millistéttin helst viš. En öllum žessum atrišum ašlögunarkenningarinnar er eitt einkenni sameiginlegt fyrir utan žaš aš vera beinlķnis röng. Öll fyrirbęri efnahagslķfsins sem kenningin fjallar um, skošar hśn ekki ķ lķfręnum tengslum žeirra viš aušvaldsžróunina ķ heild, né ķ samhengi viš allt efnahagskerfiš, heldur rifin śr žessu samhengi, sjįlfstęš, sem disjecta membra (ašskilda hluta) hręringarlausrar vélar. Žannig er t.d. kenningin um ašlögunarįhrif lįnakerfisins. Ef litiš er į lįnakerfiš sem ešlilegt, ęšra stig vöruskipta, og ķ samhengi viš allar žęr andstęšur sem felast ķ vöruskiptum aušvalds, žį er ómögulegt aš sjį ķ žvķ eitthvert vélręnt "ašlögunartęki", sem standi eins og utan viš skiptaferliš. Žaš vęri einsog aš lķta į peninga, vörur eša aušmagniš sem "ašlögunartęki" aušvaldsins. Lįnakerfiš er engu sķšur en peningar, vörur og aušmagn lķkamshluti efnahagslķfs aušvaldsins į vissu žróunarstigi žess. Į žessu stigi er žaš jafnómissandi ķ śrverki žess og hin fyrirbęrin, og žaš er sama eyšingarafliš og žau, žvķ žaš magnar og endurskapar innri andstęšur žess.

Alveg sama gildir um sölusamböndin og fullkomnuš samgöngutęki.

Sama vélręna, ódķalektķska skošunin liggur ennfremur ķ žvķ aš Bernstein skuli lķta į žaš sem "ašlögun" efnahagslķfs aušvaldsins, aš kreppur komi ekki. Fyrir honum eru kreppurnar einfaldlega truflanir į efnahagskerfinu, og komi žęr ekki getur kerfiš greinilega gegnt sķnu hlutverki vel. En ķ rauninni eru kreppurnar alls engar "truflanir" ķ eiginlegri merkingu, eša réttara sagt, žęr eru truflanir sem efnahagslķf aušvaldsins ķ heild gęti alls ekki žrifist įn. Hvaš eftir annaš žarf aš leysa andstęšurnar į milli takmarkalausra žróunarmöguleika framleišsluaflanna og žröngra takmarka sölumarkašsins. Kreppur eru eina leišin til aš leysa žetta į grundvelli aušvaldskerfisins. Žvķ eru kreppur ešlilegar ķ efnahagskerfi aušvaldsins, óašskiljanlegur hluti žessa lķfkerfis.

Ķ "ótruflušum" gangi aušvaldsframleišslunnar felast miklu meiri hęttur fyrir hana en kreppurnar eru. Žaš aš gróšahlutfalliš minnkar stöšugt stafar ekki af andstęšum framleišslu og dreifingar, heldur af aukinni framleišni vinnuaflsins. En af žvķ stafar sś mikla hętta, aš lķtiš og mešalstórt aušmagn geti ekki tekiš žįtt ķ framleišslunni. En žannig eru skoršur settar viš nżmyndun fjįrmagns og og vexti žess. Kreppurnar eru önnur afleišing sama ferlis. Žęr fella aušmagniš ķ gildi, aftur og aftur, gera framleišslutękin ódżrari og setja hluta virks aušmagns śr leik. Žannig hękka žęr einmitt gróšann og rżma til fyrir nżjum fjįrfestingum og žar meš fyrir framförum ķ framleišslunni. Žannig reynast žęr vera tęki til aš skara ķ eld aušvaldsžróunar og blįsa hann upp, hvaš eftir annaš. Hyrfu žęr, ekki ašeins į vissum stigum ķ myndun heimsmarkašsins eins og ég geri rįšfyrir, heldur yfirleitt, žį kęmi žaš efnahagslķfi aušvaldsins, ekki į gręna grein, eins og Bernstein telur, heldur ķ fśafen. Af žeim vélręna skilningi sem einkennir alla ašlögunarkenninguna, lķtur Bernstein framhjį žvķ hve ómissandi kreppur eru, ómissandi eins og nżjar fjįrfestingar lķtils og mešalstórs aušmagns meš reglubundu millibili. Žvķ įlķtur hann aš sķfelld endurfęšing smįaušmagnsins sé merki um kyrrstöšu aušvaldsins, žótt hśn sé ķ rauninni til marks um ešlilega aušvaldsžróun.

Nś er vissulega til sjónarhóll žašan sem umrędd fyrirbęri birtast einmitt einsog "ašlögunarkenningin" setur žau fram. Žaš er sjónarhóll einstakra aušherra, eins og žeir skynja stašreyndir efnahagslķfsins, afmyndašar af lögmįlum samkeppninnar. Einstakir aušherrar sjį reyndar hvern hluta hinnar lķfręnu efnahagsheildar fyrst og fremst sem sjįlfstętt fyrirbęri, žeir sjį hann lķka ašeins frį žeirri hliš sem birtist einstökum aušherra, og žvķ ašeins sem "truflanir" eša "ašlögunartęki". Einstökum aušherra eru kreppurnar ķ rauninni ašeins truflanir, komi žęr ekki, tórir hann lengur. Honum er lįnakerfiš sömuleišis tęki til aš "ašlaga" ófullnęgjandi framleišslutęki sķn kröfum markašsins, gangi hann ķ sölusamband, upphefur žaš ķ rauninni stjórnleysi framleišslunnar - gagnvart honum.

Ķ stuttu mįli sagt er ašlögunarkenning Bernsteins ekkert annaš en fręšileg alhęfing žess hvernig einstakur aušherra lķtur į mįlin. En einmitt žaš er kjarni borgaralegrar dólgahagfręši. Allar hagfręšivillur žessarar stefnu byggjast einmitt į žeim misskilningi aš lķta į afleišingar samkeppni, eins og žęr birtast einstökum aušherra, og telja žaš vera einkenni efnahagslķfs aušvaldsins ķ heild. Og einsog Bernstein lķtur į lįnakerfiš, žannig lķtur dólgahagfręšin meira aš segja į peninga sem hugvitssamlegt "ašlögunartęki" fyrir žarfir vörudreifingar. Hśn leitar móteiturs gegn meinum aušvaldsins ķ sjįlfum fyrirbęrum aušvaldsins. Eins og Bernstein trśir hśn aš hęgt sé aš stjórna efnahagslķfi aušvaldsins. Loks er markmiš hennar, žegar allt kemur til alls, aš slęva andstęšur aušvaldsins og berja ķ bresti žess, enn er žaš eins og kenning Bernsteins. Meš öšrum oršum, žetta er afturhald en ekki byltingarstefna, og žessvegna draumórar.

Žegar į heildina er litiš, er žį hęgt aš lżsa kenningu endurskošunarsinna svo: Žetta er kenning um sósķalķska nišurdröbbun, rökstudd aš hętti dólgahagfręši meš kenningu um nišurdröbbun aušvaldsins.

 


Annar hluti

1. Efnahagsleg žróun og sósķalisminn.

Mesti įvinningur ķ žróun stéttarbarįttu öreiganna var aš uppgötva aš framkvęmd sósķalismans myndi rķsa af efnahagslegum ašstęšum aušvaldsžjóšfélagsins. Žannig breyttist sósķalisminn śr "hugsjón", sem sveif fyrir hugskotssjónum mannkynsins įržśsundum saman, ķ sögulega naušsyn.

Bernstein vill ekki višurkenna aš žessar efnahagslegu forsendur sósķalismans séu til ķ nśverandi samfélagi. Röksemdafęrsla hans sjįlfs žróast merkilega viš žetta. Fyrst, ķ Neue Zeit, dró hann ašeins ķ efa, aš samžjöppun ķ išnaši yrši hröš, og byggši žaš į samanburši į išnhagtölum ķ Žżskalandi 1895 og 1882. Til aš nota žetta sér ķ hag žurfti hann aš gera žetta bęši yfirboršslega og vélręnt. En jafnvel žegar best lét, gat Bernstein ekki komiš neinu höggi į greiningar Marx, meš žvķ aš vķsa til lķfsseiglu mešalstórra fyrirtękja. Žvķ greiningar Marx gera hvorki rįš fyrir įkvešnum hraša ķ samžjöppun išnašarins, ž.e. įkvešnum fresti fram aš žvķ aš lokatakmark sósķalista komist į, né heldur er forsenda žess aš sósķalisminn komist į aš smįaušvaldiš hverfi alveg eša smįborgarastéttin, eins og ég sżndi hér aš framan (ķ lok 2. k. ).

Bernstein kemur meš nż sönnunargögn ķ bók sinni, er skošanir hans žróast įfram, og nś eru žaš staštölur um hlutafélög. Žęr eiga aš sżna aš hluthöfum fjölgi stöšugt, aušherrastéttin sé žį ekki aš dragast saman, heldur sé hśn žvert į móti sķfellt aš stękka. Žaš er furšulegt hve lķtiš Bernstein žekkir til mįlsins og hve lķtt hann kann aš notfęra sér žaš sem til er um žaš!

Vildi hann nota hlutafélög sem sönnunargögn gegn kenningum Marx um išnžróun, žį hefši hann įtt aš koma meš allt ašrar tölur. Žvķ allir sem eitthvaš žekkja til hvernig stofnun hlutafélaga hefur žróast ķ Žżskalandi, vita aš stofnfé fyrirtękis aš mešaltali hefur minnkaš nįnast reglulega. Žetta aušmagn var u.ž. b. 10,8 milljónir marka fyrir 1871; en einungis 4,01 milljón marka1871, fór nišur ķ 3,8 millj. marka 1873, var undir einni milljón 1883-87, ašeins 0,56 milljónir 1891, og einungis 0,62 milljónir marka 1892. Sķšan hefur žetta sveiflast um eina milljón marka, og raunar fell upphęšin frį l,78 milljónum 1895 nišur ķ l,19 milljón marka į fyrra hluta įrsins 1897[15].

Furšulegar tölur: Bernstein myndi sennilega smķša śr žeim heilmikla andmarxķska hneigš stórfyrirtękja til aš žróast aftur yfir ķ smįfyrirtęki! En žį gęti hver og einn svaraš honum: Ef žér ętliš aš sanna eitthvaš meš žessum staštölum, žį veršiš žér fyrst aš sanna aš žęr eigi viš um sömu išngreinar, aš smįfyrirtękin komi nś ķ staš gömlu stórfyrirtękjanna, og séu ekki aš koma upp žar sem įšur var einstaklingsaušmagn eša bara handverk eša dvergfyrirtęki. En žį sönnun getiš žér ekki lagt fram, žvķ žróunina frį stofnun risavaxinna hlutafélaga til mešalstórra og lķtilla, er einmitt ašeins hęgt aš skżra meš žvķ aš hlutafélagakerfiš er aš ryšja sér til rśms ķ nżjum og nżjum greinum. Upphaflega hentaši žaš ašeins fįeinum risastórum fyrirtękjum en nś hefur žaš ašlagast mešalstórum fyrirtękjum ę meir, hér og žar meira aš segja smįfyrirtękjum (viš stofnun hlutafélaga kemur fyrir aš stofnféš sé allt nišur ķ 1000 mörk!) .

En hvaš tįknar žaš skv. žjóšhagfręši aš hlutafélög breišist ę meir śt? Žaš tįknar aš framleišslan veršur ę félagslegri, į aušvaldshįtt, ekki ašeins ķ stórišju, heldur einnig ķ mešalframleišslu og lķtilli. Žetta brżtur ekki ķ bįga viš kenningar Marx, heldur stašfestir žęr eins glęsilega og veriš getur.

Reyndar! Hvaš felst ķ stofnun hlutafélaga efnahagslega? Annars vegar er smįaušlegš margra sameinuš ķ framleišsluaušmagn, ķ eina efnahagslega heild, hinsvegar er framleišslan ašskilin frį eign aušmagns. Žaš merkir aš framleišsluhęttir aušvaldsins eru yfirunnir į tvennskonar hįtt en ęvinlega į aušvaldsgrundvelli. Hvaš tįkna ķ ljósi žessa staštölur Bernsteins um mikinn fjölda hluthafa hvers fyrirtękis? Ekkert annaš en aš nś samsvarar aušvaldsfyrirtęki ekki einum aušherra eins og įšur, heldum heilum hópi, sķvaxandi fjölda aušherra, aš hagfręšihugtakiš "aušherra" merkir ekki lengur einstakling, aš išnjöfur er nś safn persóna, hundraša, jafnvel žśsunda, aš jafnvel innan ramma efnahagslķfs aušvaldsins er sjįlft hugtakiš "aušherra" oršiš félagslegt.

Hvernig getum viš nś skżrt žaš, ķ ljósi žessarar žróunar, aš Bernstein skuli lżsa hlutafélögum žveröfugt viš hana, svo sem aušmagniš sé aš kvarnast nišur, en ekki aš dragast saman, aš hann skuli sjį aušmagnseign breišast śt, žar sem Marx sį hana upphafna? Žaš stafar af mjög einföldum misskilningi ķ anda dólgahagfręši: af žvķ aš Bernstein skilur oršiš aušherra ekki sem framleišsluašilja, heldur ašilja aš eignarrétti, ekki sem efnahagslega einingu, heldur skattalega. Oršiš aušmagn skilur hann ekki sem einingu ķ framleišslu, heldur sem peningaeign. Žessvegna sér hann ķ enska saumžrįšarhringnum sķnum ekki sameiningu 12.300 persóna ķ eina, heldur hvorki meira né minna en 12.300 aušherra. Žessvegna sér hann heldur ekki neinn aušherra ķ Schulze verkfręšingi sem fékk "allmörg hlutabréf" ķ heimanmund meš konu sinni frį Müller sem lifir af hlutafjįrarši (tilv. rit., bls. 54), žess vegna finnst honum allur heimurinn vera fullur af "aušherrum"[16].

En hér eins og endranęr er dólgahagfręšileg skyssa Bernsteins einungis fręšilegur grundvöllur žess aš draga sósķalismann nišur ķ svašiš. Žegar Bernstein flytur hugtakiš aušherra śr framleišsluafstęšum til eignarafstęšna og "talar um fólk ķ staš žess aš tala um atvinnurekendur" (bls. 53), žį flytur hann lķka višfang sósķalismans af sviši framleišslunnar į sviš eignaafstęšna, frį sambandi aušmagns og vinnuafls til sambands rķkra og fįtękra.

Žannig erum viš flutt aftur fyrir Marx og Engels til höfundar Gušspjalls hins vesęla syndara, žó meš žeim mun aš Weitling bar skynbragš öreigans į stéttaandstęšur ķ žessum andstęšum rķkra og fįtękra, žótt ķ frumstęšri mynd vęri. Žęr vildi hann gera lyftistöng sósķalķskrar hreyfingar. Bernstein sér hinsvegar horfur į sósķalisma ķ žvķ aš breyta fįtękum ķ rķka, ž. e. ķ žvķ aš afmį stéttaandstęšur, sósķalisminn į aš birtast ķ smįborgaraskap.

Raunar heldur Bernstein sig ekki viš staštölur um tekjur eingöngu. Hann kemur lķka meš staštölur um fyrirtęki og žaš ķ mörgum löndum: Žżskalandi, Frakklandi, Englandi, Sviss, Austurrķki og Bandarķkjunum. En hverskonar staštölur eru žetta? Žetta eru ekki tölur frį mismunandi tķma ķ einu landi, heldur frį einum tķma ķ mismunandi löndum. Hann ber žvķ saman ekki flokka fyrirtękja eins lands į mismunandi tķmum heldur ašeins endanlegar tölur fyrir mismunandi lönd: (England įriš 1891, Frakkland 1894, Bandarķkin 1890 o. s.frv. ). Um Žżskaland endurtekur hann žó sinn gamla samanburš į 1895 og 1882. Hann kemst aš žeirri nišurstöšu "aš enda žótt stórfyrirtęki séu vissulega oršin yfirgnęfandi ķ išnaši, žį starfi ķ mesta lagi helmingur framleišsluverkafólks ķ žeim eša ķ fyrirtękum hįšum žeim, jafnvel ķ svo žróušu landi sem Prśsslandi", og svipaša sögu sé aš segja af öllu Žżskalandi, Englandi, Belgķu, o. s. frv. (bls. 84).

Žaš sem hann sżnir fram į meš žessu, er greinilega ekki hin eša žessi tilhneiging efnahagsžróunar, heldur einungis mismunandi styrkur hinna żmsu rekstrarforma eša hinna żmsu starfshópa. Eigi žetta aš sanna aš vonlaust sé aš koma į sósķalisma, žį liggur aš baki žessarar sönnunar sś kenning aš tölulegur, efnalegur styrkur deiluašilja rįši śrslitum um félagslega višleitni, semsagt valdiš eitt. Bernstein, sem sér blanquisma ķ hverju horni, hann fellur nś, eins og til tilbreytingar, sjįlfur ķ blanquķskan misskilning af grófasta tagi. Žó aftur meš žeim mun aš sem byltingarsinnar og sósķalistar litu blanquistar į žaš sem sjįlfsagšan hlut aš sósķalisminn vęri efnahagslega framkvęmanlegur. Į žvķ byggist sś skošun žeirra aš jafnvel lķtill minnihluti gęti gert byltingu meš valdbeitingu. En žetta er žveröfugt hjį Bernstein. Hann įlyktar, aš žar sem meirihluti alžżšunnar nęgi ekki tölulega, muni efnahagslega séš vera vonlaust aš koma į sósķalisma. Sósķalistar telja lokamarkmiš sitt hvorki munu hljótast af sigursęlli valdbeitingu minnihlutans, né af žvķ aš meirihlutinn yfirgnęfi tölulega, heldur af efnahagslegri naušsyn, sem birtist fyrst og fremst ķ stjórnleysi aušvaldsins, ennfremur af žvķ aš alžżšufjöldinn skilji žessa naušsyn og afnemi aušvaldskerfiš.

Hvaš varšar žetta śrslitaatriši, stjórnleysiš ķ efnahagslķfi aušvaldsins, žį afneitar Bernstein sjįlfur ašeins hinum miklu og almennu kreppum, en ekki kreppum ķ einu rķki eša hluta efnahagskerfisins. Hann afneitar žannig ašeins mjög miklu stjórnleysi og višurkennir um leiš aš til sé svolķtiš stjórnleysi. Hjį Bernstein fer žį aušvaldshagkerfinu eins og - svo ég vitni nś lķka einu sinni ķ Marx - eins og fór vitlausu jómfrśnni, sem var "bara pķnulķtiš" börnuš. Žaš hrapallega er aš žaš er eins meš stjórnleysiš, lķtiš og mikiš er jafnslęmt. Višurkenni Bernstein svolķtiš stjórnleysi, sér hagkerfi vöruframleišslu sjįlft um aš magna žetta stjórnleysi óskaplega, allt aš hruni. En vonist Bernstein til žess aš višhalda vöruframleišslu, en leysa žetta svolitla stjórnleysi smįm saman upp ķ reglu og samręmi, žį fellur hann aftur ķ eina af grundvallarvillum borgaralegrar dólgahagfręši, aš telja dreifingarhętti vera óhįša framleišsluhįttum[17].

Hér er ekki nęgjanlegt fęri į aš sżna fram į allan žann furšulega rugling ķ frumatrišum pólitķskrar hagfręši sem Bernstein gerir ķ bók sinni. En eitt atriši skal tekiš stuttlega fyrir, žaš leišir af žessu meginmįli um stjórnleysi aušvaldsins.

Bernstein lżsir žvķ yfir aš vinnugildiskenning Marx sé hrein sértekning, en samkvęmt honum er žaš greinilega skammaryrši ķ pólitķskri hagfręši. En sé gildi vinnuaflsins ašeins sértekning, "hugmynd" (bls. 44), žį į hver sómakęr borgari, sem gegnt hefur heržjónustu og greitt skattana sķna, jafnan rétt og Karl Marx til aš ķmynda sér hvaša vitleysu sem vera skal śt af slķkri "hugmynd", ž.e. gildiskenningunni. "Ķ sjįlfu sér er Marx alveg jafnleyfilegt aš lķta framhjį eiginleikum vöru ķ žeim męli aš hśn felur loks ekkert ķ sér annaš en magn einfaldrar mannlegrar vinnu, einsog fylgismönnum Böhm og Jevons aš sértaka ašeins gagnsemi vöru og lķta framhjį öllum öšrum eiginleikum hennar". (bls. 41-2).

Semsagt, félagsleg vinna hjį Marx og sértekin gagnsemi Mengers, žaš er honum sama tóbakiš, allt eintóm sértekning. Bernstein hefur žį alveg gleymt žvķ aš sértekning Marx er ekki uppfinning, heldur uppgötvun, aš hśn er ekki bara til ķ höfši Marx, heldur lķka ķ vöruhagkerfinu, lifir ekki ķmyndušu lķfi, heldur raunverulegu samfélagslķfi, svo raunverulegu aš hśn er snišin og hömruš, vegin og mótuš. Uppgötvun Marx, sértekin mannleg vinna, er nefnilega ķ žróušustu mynd sinni ekkert annaš en peningar. Og žetta er einmitt ein snjallasta hagfręšiuppgötvun Marx. En ķ gervallri borgaralegri hagfręši, frį upphafi kaupaušgisstefnu til loka hinnar klassķsku hagfręši, hefur hiš dularfulla ešli peninga veriš bók meš sjö innsiglum.

Hinsvegar er sértekin gagnsemi Böhm og Jevons raunverulega ašeins hugmynd, eša öllu heldur mynd umhugsunarleysis, einkafķflska sem hvorki er unnt aš gera aušvaldssamfélagiš įbyrgt fyrir, né neitt annaš mannlegt samfélag, heldur einungis borgaralega dólgahagfręši. Meš žessa "hugmynd" ķ höfši geta Bernstein og Böhm og Jevons įsamt öllum huglęga söfnušinum stašiš tuttugu įr enn frammi fyrir leyndardómi peninganna įn žess aš žeir komist aš annarri lausn en žeirri sem hver skósmišur vissi įn žeirrar hjįlpar: aš einnig peningar eru "gagnlegur" hlutur.

Bernstein hefur žannig misst allan skilning į gildiskenningu Marx. En žeim sem žekkir eitthvaš hagfręšikerfi Marx, hlżtur aš vera ljóst aš įn gildiskenningarinnar veršur allt kerfiš óskiljanlegt. Eša, hlutlęgar oršaš, skilji menn ekki ešli vöru og vöruskipta veršur allt aušvaldshagkerfiš og samhengi žess leyndardómur.

En hver var žessi töfralykill Marx sem opnaši honum innstu leyndardóma allra fyrirbęra aušvaldsins, sem dugši honum til aš leysa leikandi léttilega vandamįl sem mestu andar klassķskrar borgaralegrar hagfręši, svo sem Smith og Ricardo vissu ekki einu sinni aš vęru til? Ekkert annaš en skilningurinn į aš allt efnahagslķf aušvaldsins vęri sögulegt fyrirbęri, og žaš ekki bara aftur ķ tķmann, eins og kom fram ķ klassķskri hagfręši žegar best lét, heldur einnig fram ķ tķmann, ekki ašeins ķ lénskri fortķš, heldur einnig og sérstaklega ķ sósķalķskri framtķš. Kjarni gildiskenningar Marx, skilgreiningar hans į peningum, kenningar hans um aušmagniš, gróšahlutfalliš og žannig um allt efnahagskerfiš, er fallvaltleiki efnahagslķfs aušvaldsins, komandi hrun žess og žar meš hin hlišin į mįlinu - lokatakmark sósķalista. Einmitt af žvķ aš Marx leit į efnahagslķf aušvaldsins frį upphafi sem sósķalisti, ž.e. frį sögulegu sjónarmiši, gat hann rįšiš rśnir žess. Og hinsvegar af žvķ aš hann hóf fręšilega greiningu į borgaralegu samfélagi frį sósķalķsku sjónarmiši, gat hann grundvallaš sósķalismann fręšilega.

Saman viš žetta mį bera orš Bernsteins ķ lok bókar hans, žar sem hann kvartar yfir žeirri "tvķhyggju sem gangi ķ gegnum allt hiš stórfenglega verk Marx", "tvķhyggju sem felst ķ žvķ aš verkiš į aš vera vķsindaleg rannsókn og žó aš sanna kenningu sem var fullbśin löngu įšur en žaš var hafiš. Žróunarbraut žess liggur aš nišurstöšu sem var fyrir fram ljós. Aš snśa aftur til Kommśnistaįvarpsins [ž. e. hér til lokamarkmišs sósķalista; R. L] sżnir hér raunverulegar leifar af draumsęi ["śtópisma", žżš.] ķ kerfi Marx" (bls. 177). En "tvķhyggja" Marx er ekkert annaš en tvķhyggja sósķalķskrar framtķšar og aušvaldssamtķšar, tvķhyggja aušmagns og vinnuafls, borgarastéttar og öreiga, hśn er stórfengleg fręšileg endurspeglun tvķhyggjunnar sem bżr ķ borgaralegu samfélagi, borgaralegra stéttaandstęšna.

Og sjįi Bernstein "leifar draumsęis" ķ žessari fręšilegu tvķhyggju Marx, žį er žaš bara einfeldnisleg jįtning um aš hann afneiti sögulegri tvķhyggju ķ borgaralegu samfélagi, afneiti stéttaandstęšum aušvaldsins, aš honum sé sósķalisminn sjįlfur oršinn "leifar draumsęis". Einhyggja Bernsteins felur ķ sér aš aušvaldsskipulagiš skuli vara aš eilķfu, žetta er einhyggja sósķalistans, sem hefur falliš fra lokatakmarki sķnu og sér nś takmark mannlegrar žróunar ķ óbreytanlegu borgaralegu samfélagi.

En sjįi Bernstein sjįlfur ekki klofninginn ķ hagkerfi aušvaldsins, žróunina til sósķalismans, žį veršur hann aš grķpa til hughyggjulegra śtlistana utan viš efnahagslega žróun til žess aš bjarga stefnu sósķalista a.m.k. aš formi til. Og hann veršur aš breyta sósķalismanum sjįlfum śr įkvešnu sögulegu skeiši samfélagsžróunar ķ sértekna "grundvallarreglu".

"Félagsleg grundvallarhugsjón" Bernsteins, sem į aš skreyta efnahagslķf aušvaldsins, žessi žynnsti "uppįhellingur" af lokatakmarki sósķalista, reynist ķ ljósi žessa vera tilslökun į borgaralegri kenningu hans, en ekki gagnvart sósķalķskri framtķš samfélagsins, heldur gagnvart sósķalķskri fortķš - Bernsteins.

 

2. Verkalżšsfélög, samvinnufélög og pólitķskt lżšręši

Viš höfum séš aš sósķalismi Bernsteins felst ķ žeirri įętlun aš lįta verkalżšinn fį hlutdeild ķ aušlegš samfélagsins, aš breyta fįtęklingum ķ aušmenn. Hvernig į aš koma žvķ į? Ķ greinum sķnum Višfangsefni sósķalista ķ Neue Zeit lét Bernstein einungis glitta ķ torrįšnar įbendingar, en ķ bók sinni gefur hann fullkomnar upplżsingar um žetta mįl: Sósķalisma hans į aš koma į eftir tveimur leišum, meš verkalżšsfélögum eša meš oršum Bernsteins, atvinnulżšręši, og meš samvinnufélögum. Meš žeim fyrrnefndu vill hann rįšast į gróša išnfyrirtękja, en į gróša kaupmanna meš žeim sķšarnefndu (bls.118).

Hvaš varšar samvinnufélög og žį einkum samvinnufélög framleišenda, žį eru žau ķ ešli sķnu beggja handa jįrn, mitt ķ aušvaldshagkerfinu, félagsleg smįframleišsla viš vöruskipti aušvalds. En ķ aušvaldshagkerfi drottna vöruskiptin yfir framleišslunni og valda žvķ viš samkeppni aš hömlulaust aršrįn veršur forsenda žess aš fyrirtęki lifi. Meš öšrum oršum, aušvaldshagsmunir rįša framleišsluferlinu gjörsamlega. Žetta kemur fram ķ naušsyn žess aš halda mönnum aš vinnu eins įkaft og hęgt er, aš stytta vinnutķma eša lengja eftir markšsašstęšum, aš draga vinnuafl aš eša hrinda žvķ frį, allt eftir kröfum sölumarkašsins. Ķ stuttu mįli sagt, hér veršur aš beita öllum žeim ašferšum sem gera aušvaldsfyrirtęki samkeppnisfęr. Ķ samvinnufélögum framleišenda rķs af žessu mótsagnakennd naušsyn verkamanna į aš stjórna sjįlfum sér meš öllu žvķ gerręši sem til žarf, aš leika hlutverk aušherra gagnvart sjįlfum sér. Į žessari mótsögn lišast samvinnufélög framleišenda ķ sundur. Annašhvort žróast žau aftur til aušvaldsfyrirtękja, eša leysast upp, verši hagsmunir verkalżšsins ofan į. Žessar stašreyndir leišir Bernstein sjįlfur ķ ljós, en misskilur žęr, žegar hann hefur eftir frś Potter-Webb, aš samvinnufélögin ķ Englandi hafi lišiš undir lok, vegna žess aš "aga" hafi skort. Žaš sem hér er kallaš agi, yfirboršslega og af grunnfęrni, er ekkert annaš en ešlilegt alręši aušvaldsins, sem verkalżšurinn getur reyndar alls ekki beitt sjįlfan sig[18].

Af žessu leišir, aš samvinnufélög framleišenda geta žvķ ašeins tryggt tilveru sķna ķ aušvaldshagkerfinu, aš žau upphefji eftir krókaleišum andstęšurnar sem felast ķ žeim milli framleišsluhįtta og dreifingarhįtta. Žaš er aš segja ef žau bśa sér til leiš framhjį lögmįlum frjįlsrar samkeppni. Žaš geta žau ašeins ef žau tryggja sér markaš fyrirfram, fastan hóp neytenda. Žar koma einmitt neytendafélög aš gagni. Ķ žessu liggur leyndardómurinn sem Bernstein fjallar um, hversvegna sjįlfstęš samvinnufélög framleišenda lķša undir lok, en neytendafélög geta tryggt žeim lķf. Skżringin felst ekki ķ skiptingu ķ samvinnufélög framleišenda og neytenda, eša hvernig sem hugmynd Oppenheimers annars var.

Fyrst samvinnufélög framleišenda eiga žį lķf sitt undir tilverugrundvelli neytendafélaga ķ nśtķmasamfélagi, žį leišir ennfremur af žvķ, aš samvinnufélög framleišenda fį, žegar best lętur, lķtinn, stašbundinn markaš fįeinna vörutegunda fyrir nįnustu žarfir, žį einkum matvęli. Allar mikilvęgustu greinar aušvaldsframleišslu, vefnašur, kolanįm, mįlm- og ólķuišnašur, vélsmķši, jįrnbrauta- og skipasmķši, eru fyrirfram lokašar neytendafélögum og žarmeš einnig samvinnufélögum framleišenda. Fyrir utan tvķešli žeirra, geta žau žvķ ekki oršiš til almennra félagslegra umbóta, žó ekki vęri nema vegna žess, aš til žess aš žau kęmust almennt į, žyrfti fyrst aš afnema nśverandi heimsmarkš, svo aš ķ staš hans kęmu lķtil, stašbundin framleišslu- og dreifingarkerfi, ž.e. kjarni žess er aš ķ staš stóraušvaldsins kęmi aftur vöruskiptakerfi mišalda.

En einnig innan marka hins mögulega, į grundvelli nśtķmasamfélags, geta samvinnufélög framleišenda ekki oršiš annaš en taglhnżtingar kaupfélaga, sem stķga žį fram sem helsta afl žessara tilętlušu sósķalķsku umbóta. Žęr umbętur breytast žį śr barįttu gegn framleišnu aušmagni ž. e. gegn meginįs aušvaldshagkerfisins ķ barįttu gegn verslunaraušmagninu, reyndar ķ barįttu gegn smįverslunar- og millilišaaušmagninu, ž.e. beinast ašeins gegn litlum greinum og kvistum aušvaldsstofnsins.

Hvaš varšar verkalżšsfélögin sem Bernstein telur vera tęki gegn aršrįni framleišna aušmagnsins, žį hefi ég žegar (ķ upphafi 3.k.) sżnt fram į aš verkalżšsfélögin eru ekki fęr um aš tryggja verkalżšnum įhrif į framleišsluferliš, hvorki hvaš snertir umfang framleišslunnar né tęknina.

En hvaš varšar efnahagshlišina,"barįttu launahlutfallsins viš gróšahlutfalliš", eins og Bernstein kallar žaš, žį er sś barįtta, einsog ég sagši, ekki hįš ķ lausu lofti, heldur innan įkvešinna marka launalögmįlsins. Barįttan getur ekki sigrast į žvķ, heldur ašeins raungert žaš. Žetta veršur lķka ljóst, ef litiš er į mįliš frį annarri hliš og spurt um eiginlegt hlutverk verkalżšsfélaga.

Bernstein felur verkalżšsfélögum žaš hlutverk ķ frelsisbarįttu verkalżšsstéttarinnar aš leiša hina raunverulegu įrįs į gróšahlutfall išnašarins og leysa žaš upp ķ launahlutfalliš, stig af stigi. En žau eru einmitt ekki fęr um aš bera uppi įrįsarstefnu gegn gróšanum, žvķ žau eru ekkert annaš en skipulögš vörn vinnuaflsins gegn įrįsum gróšans, vörn verkalżšsstéttarinnar gegn hneigš aušvaldshagkerfisins til aš žrżsta henni nišur. Žetta er af tveimur įstęšum.

Ķ fyrsta lagi er hlutverk verkalżšsfélaga aš hafa meš skipulagi sķnu įhrif į markašsstöšu vörunnar vinnuafls, en skipulagiš er sķfellt rofiš af žvķ aš nż vara kemur sķfellt į vinnumarkašinn, žegar millistéttarfólk veršur aš öreigum. Ķ öšru lagi reyna verkalżšsfélögin aš bęta lķfsskilyršin, aš auka hlut verkalżšsstéttarinnar ķ samfélagslegri aušlegš. En hann žrżstist nišur eins og fyrir nįttśrulögmįl, vegna aukinnar framleišni vinnuaflsins. Til aš skilja žaš žarf alls ekki aš vera marxisti, heldur ašeins aš hafa einhverntķma gripiš ķ Til upplżsinga um félagsmįlin eftir Rodbertus[19].

Vegna hlutlęgrar žróunar ķ aušvaldssamfélaginu veršur barįtta verkalżšsfélaga nokkurskonar Sisiphosvinna [sķendurtekiš erfiši, žżš.] hvaš snertir bęši helstu hlutverk žeirra ķ efnahagslķfinu. Žessi Sisiphosvinna er raunar óhjįkvęmileg til aš verkalżšurinn nįi žvķ launahlutfalli sem hann getur nįš viš hverjar markašsašstęšur, til aš raungera launalögmįliš, og til aš lama, eša réttara sagt veikja hneigš efnahagsžróunarinnar til aš žrżsta verkalżšnum nišur. En ętli menn aš breyta verkalżšsfélögum ķ tęki til aš minnka gróšann stig af stigi, vinnulaunum til góša, žį eru félagslegar forsendur žess ķ fyrsta lagi aš millistéttirnar hętti aš verša öreigar og verkalżšsstéttin aš vaxa, ķ öšru lagi aš framleišni vinnunnar hętti aš vaxa. Ķ bįšum tilvikum žżšir žetta, alveg einsog ef koma ętti į hagkerfi samvinnufélaga, afturhvarf til įstandsins fyrir tķš stóraušvaldsins.

Bįšar leišir Bernsteins til sósķalķskra umbóta samvinnufélög og verkalżšsfélög, reynast žannig alveg óhęf til aš ummynda framleišsluhętti aušvaldsins. Ķ rauninni hefur Bernstein sjįlfur óljósa mešvitund um žetta og lķtur einungis į žau sem tęki til aš höggva śr aušvaldsgróšanum og aušga žannig verkalżšinn. En žannig gefst hann sjįlfur upp viš barįttuna gegn framleišsluhįttum aušvaldsins og beinir hreyfingu sósķalista aš barįttu gegn žvķ hvernig lķfsgęšum er skipt ķ aušvaldsskipulagi. Bernstein segir lķka hvaš eftir annaš aš sósķalismi hans sé eftirsókn eftir "réttlįtri", "réttlįtari", jį "enn réttlįtari" (Vorwärts 26/3 1899) skiptingu.

Fyrsti hvati til sósķalķskrar hreyfingar, a.m.k. hjį almenningi, er lķka einmitt "ranglįt" skipting lķfsgęša ķ aušvaldskerfisinu. Og žar sem sósķalistar berjast fyrir žjóšnżtingu alls efnahagslķfsins, stefna žeir žar meš aušvitaš einnig aš "réttlįtari" skiptingu samfélagsveršmęta. En žar sem Marx hefur sżnt fram į aš skiptingin hverju sinni er ašeins afleišing framleišsluhįtta hverju sinni, einsog eftir nįttśrulögmįli, žį beinist barįtta sósķalista ekki gegn skiptingunni innan marka aušvaldsframleišslunnar, heldur beinist hśn aš afnįmi sjįlfrar vöruframleišslunnar. Ķ stuttu mįli: sósķalistar vilja koma į sósķalķskri skiptingu meš žvķ aš śtrżma framleišsluhįttum aušvaldsins. Ašferš Bernsteins er andstęš žessu, hann vill berjast gegn žvķ hvernig lķfsgęšum er skipt innan aušvaldskerfisins, og vonast til aš geta žannig smįm saman komiš į sósķalķskum framleišsluhįttum.

En į hverju grundvallast žį sósķalķskar umbętur Bernsteins? Į tilteknum tilhneigingum aušvaldsframleišslunnar? Engan veginn, žvķ ķ fyrsta lagi afneitar hann žvķ aš žessar tilhneigingar séu til, og ķ öšru lagi er ęskileg skipan framleišslunnar afleišing skiptingarinnar en ekki orsök, ķ hans augum, einsog įšur sagši. Sósķalismi hans getur žvķ ekki grundvallast efnahagslega. Eftir aš hann hefur kollsteypt markmišum sósķalismans og leišum, og žarmeš efnahagslegum ašstęšum, getur hann ekki grundvallaš stefnu sķna į efnishyggju, hann neyšist til aš grķpa til hughyggju.

"Hvers vegna į aš leiša sósķalismann af efnahagslegri naušsyn?" heyrum viš žį til hans. "Hvers vegna į aš gera lķtiš śr skilningi, réttlętiskennd, og vilja mannanna" (Vorwärts 26/3 1899). Hin réttlįtari skipting Bernsteins į žį aš komast į vegna frjįls vilja mannanna, sem er óbundinn af efnahagslegri naušsyn. Eša nįnar tiltekiš, žar sem viljinn sjįlfur er ašeins tęki, vegna skilnings į réttlętinu, ķ stuttu mįli, vegna réttlętishugmyndarinnar.

Žį erum viš komin heilu og höldnu aftur aš réttlętislögmįlinu, aš žessum gamla jįlki, sem allir heimslausnarar hafa hökt į, įržśsundum saman, af žvķ aš žį skorti örugg hreyfiöfl sögunnar; komin aš hinni hrörlegu Rosinante, sem allir Don Quixotar sögunnar hafa rišiš śt til aš koma heiminum ķ lag, og komu loks heim meš ekkert nema glóšarauga.

Afstęšur fįtękra og rķkra sem sögulegur grundvöllur sósķalismans, "lögmįl" félagshyggjunnar sem innihald hans, "réttlįtari skipting" sem tilgangur hans, og réttlętishugmyndin sem eina sögulega réttlęting hans - fyrir meira en fimmtķu įrum bošaši Weitling svona sósķalisma af miklu meira afli, andrķki og glęsibrag: Reyndar žekkti žessi snjalli skraddari žį ekki fręšilegan sósķalisma. Nś, eftir meira en hįlfa ö1d, er afstaša hans, sem Marx og Engels höfšu tętt sundur ķ smįbśta, nś er hśn rimpuš saman og bošin žżskum öreigum sem nżjustu vķsindi. Til žess žarf vissulega lķka flikkara, en ekki er snilldinni fyrir aš fara.

Svo sem verkalżšsfélög og samvinnufélög eru efnahagslegar stošir endurskošunarkenningarinnar, žannig eru mikilvęgustu pólitķsku forsendur hennar stöšug framžróun lżšręšis. Afturhaldsįrįsirnar nś um stundir eru ķ augum endurskošunarsinna ašeins "fjörbrot", tilviljunarkennd og hverful, meš žeim eigi ekki aš reikna žegar lķnur séu lagšar fyrir verkalżšsbarįttu[20]. T.d. er lżšręši óhjįkvęmilegt stig ķ žróun nśtķmasamfélags samkvęmt Bernstein, jį, lżšręšiš er ķ augum hans, alveg eins og borgaralegra bošbera frjįlshyggjunnar, meginlögmįl sögulegrar žróunar yfirleitt og öll öfl stjórnmįlalķfsins hljóta aš stušla aš framkvęmd žess. En žaš er alrangt, sett fram svo afdrįttarlaust, ekkert nema smįborgaraleg einföldun borgaralegrar žróunar undanfarin 25-30 įr, raunar er hśn lķka yfirboršsleg. Ef nįnar er gįš aš sögulegri žróun lżšręšis og jafnframt aš pólitķskri sögu aušvaldsins, žį kemur allt annaš į daginn.

Hvaš varšar hiš fyrrnefnda, žį veršur lżšręši fyrir viš sundurleitustu samfélagskerfi: ķ frumkommśnķskum samfélögum, ķ žręlarķkjunum fornu, ķ borgarsamfélögum mišalda. Į sama hįtt veršur fyrir einveldi og žingbundin konungsstjórn viš sundurleitustu hagkerfi. Ķ upphafi kallar aušvaldskerfi - sem vöruframleišsla - fram lżšręšislega stjórnarskrį ķ borgarsamfélögunum. Sķšar, žegar žaš hefur žróast til handverks, finnur žaš sér samsvarandi pólitķskt form ķ konungseinveldi. Žegar žaš hefur loks žróast til išnašarhagkerfis, elur žaš af sér ķ Frakklandi żmist lżšręšislegt lżšveldi (1793), einveldi Napóleons I, ašalshįš konungdęmi Afturhvarfsins (1815-1830), žingbundiš borgaralegt konungdęmi Louis-Philippe, aftur lżšręšislegt lżšveldi, aftur keisaradęmi Napoleons III og loks žrišja lżšveldiš[21]. Eina raunverulega lżšręšisskipan Žżskalands, almennur kosningaréttur, er ekki įvinningur borgaralegrar frjįlshyggju, heldur tęki til aš sjóša saman smįrķkin, og hefur ašeins žannig žżšingu fyrir žróun žżsku borgarastéttarinnar. Annars gerir hśn sig įnęgša meš hįlflénskt, žingbundiš konungdęmi. Ķ Rśsslandi žroskašist aušvaldskerfiš lengi undir austręnu alręši, įn žess aš borgarastéttin sżndi žess merki aš žrį lżšręši. Ķ Austurrķki varš almennur kosningaréttur einkum bjargrįš gegn upplausn konungdęmisins[22]. Ķ Belgķu stendur loks lżšręšissigur verkalżšshreyfingarinnar - almennur kosningaréttur - ķ ótvķręšu samhengi viš hve veikburša hernašarstefnan er, hlżst semsé af sérstakri stöšu Belgķu, landfręšilega og pólitķskt. Og umfram allt er žessi "lżšręšisbiti" ekki sigurvinningur borgarastéttarinnar, heldur unninn gegn borgarastéttinni.

Óslitin sigurganga lżšręšisins, sem endurskošunarsinnar okkar og borgaralegir frjįlshyggjumenn telja vera hiš mikla undirstöšulögmįl mannkynssögunnar, a. m. k. nś į tķmum, reynist žį viš nįnari athugun vera hillingar. Milli aušvaldsžróunar og lżšręšis veršur ekki fundiš neitt almennt algert samręmi. Skipulag stjórnmįla er hverju sinni śtkoma alls samspils pólitķskra žįtta, innri og ytri, og innan marka žess rśmast allur tröppugangurinn frį konungseinveldi til hins lżšręšislegasta lżšveldis.

Ef viš žį hverfum frį žvķ aš finna almennt sögulegt lögmįl um žróun lżšręšisins, einnig innan nśtķmasamfélags og snśum okkur ašeins aš nśverandi skeiši borgaralegrar sögu, žį birtast einnig hér ķ stjórnmįlaįstandinu žęttir, sem leiša ekki til aš framkvęma kerfi Bernsteins, heldur gerist hiš gagnstęša: borgaralegt samfélag gefur žessa įvinninga upp į bįtinn.

Annarsvegar, og žaš er mjög mikilvęgt, hefur lżšręšisskipanin lokiš hlutverki sķnu fyrir borgaralega žróun aš verulegu leyti. Žar sem hśn var naušsynleg til aš sjóša saman smįrķki og koma upp nśtķmastórrķkum (Žżskaland, Ķtalķa) hefur efnahagsžróunin leitt til innra, lķfręns samruna[23].

Sama gildir um ummyndun alls stjórnkerfisins frį žvķ aš vera hįlflénskt eša allénskt til aušvaldskerfis. Žessi ummyndun var óašskiljanleg frį lżšręšinu sögulega. En einnig hśn hefur nś nįšst fram ķ svo miklum męli, aš afnema mį lżšręšislega žętti rķkiskerfisins, almennan kosningarrétt, stjórnskipan 1żšveldis, įn hęttu į aš stjórnkerfiš, fjįrhagsmįl, varnarmįl, o. s. frv. žyrftu aš falla ķ lénsk form.

Sé frjįlshyggjan žannig oršin ķ meginatrišum óžörf borgaralegu samfélagi, žį er hśn aš öšru leyti oršin bein hindrun ķ mikilvęgum mįlum. Hér er aš lķta į tvo žętti sem rįša beinlķnis öllu pólitķsku lķfi nśtķmarķkja: alžjóšastjórnmįl og verkalżšshreyfingu - hvort tveggja eru ašeins mismunandi hlišar žess skeišs sem aušvaldsžróunin er nś į.

Myndun alžjóšlegs hagkerfis og žaš hvernig samkeppnin į heimsmarkašinum hefur haršnaš og breišst śt, hafa gert hernašarstefnu į landi og legi, žetta tęki alžjóšastjórnmįla, aš leišandi afli ķ ytra og innra lķfi stórrķkja. Alžjóšastjórnmįl og hernašarstefna eru örugglega vaxandi hneigš į nśverandi skeiši[24].

Af žvķ leišir rökrétt aš borgaralegt lżšręši er į nišurleiš. Ķ Žżskalandi kostaši skeiš hins mikla vķgbśnšar (frį 1893) og heimsvaldastefnan sem hófst meš Kjįtsjś[25] óšar tvęr fórnir borgaralegs lżšręšis, hrun Frjįlslyndra og breytingu Mišflokksins śr andstöšuflokki ķ stjórnarflokk. Sķšustu kosningar,1907, sem voru hįšar undir merkjum nżlendustefnunnar, uršu jafnframt śtför žżskrar frjįlshyggju. Deilurnar um nżja hernašarfjįrveitingu klufu Deutschfreisinnige Partei ķ Freisinnige Vereinigung og Freisinnige Volkspartei. Sį flokkur og Zentrum (mišflokkur) greiddu įsamt sósķalistum atkvęši gegn hernašarfjįrveitingunni 15/7 1893. En Zentrum varši samt įkaft frumvarp um lög gegn uppreisn og ašgeršir rķkisstjórnarinnar sem beindist gegn sósķalistum og verkalżšsstéttinni.

Reki žannig utanrķkismįlin borgarastéttina ķ arma afturhaldsins, žį ekki sķšur innanrķkismįlin, žar sem er verkalżšsstétt į uppleiš. Bernstein višurkennir žetta sjįlfur, žegar hann kennir "sósķalistagrżlunni", ž.e. sósķalķskri stefnu verkalżšsstéttarinnar um flótta borgarastéttarinnar undan fįnum frjįlshyggjunnar. Til žess aš lokka daušhrędda frjįlshyggjumennina aftur śt śr mśsarholu afturhaldsins, ręšur hann žvķ öreigastéttinni aš hverfa frį sķnu sósķalķska takmarki. En fyrst hann gerir žaš aš lķfsskilyrši og félagslegri forsendu borgaralegs lżšręšis nś į tķmum, sannar hann sjįlfur best aš žetta lżšręši er ķ sama męli ķ mótsögn viš innri žróunarhneigš nśtķmasamfélags, sem sósķalķsk verkalżšshreyfing er bein afurš žessarar hneigšar.

En hann sannar meira meš žessu. Fyrst hann setur žaš sem forsendu fyrir endurlķfgun borgaralegs lżšręšis aš verkalżšsstéttin hverfi frį sósķalķsku takmarki sķnu, sżnir hann sjįlfur hve fjarri žvķ fer aš borgaralegt lżšręši sé naušsynleg forsenda sósķalķskrar hreyfingar og sigurs sósķalista. Röksemdafęrsla Bernsteins lokast hér ķ vķtahring, žar sem lokaįlyktunin "étur" upp fyrstu forsenduna.

Leišin śt śr žessum vķtahring er mjög einföld: Fyrst borgaraleg frjįlshyggja dó śr hręšslu viš verkalżšshreyfingu į uppleiš og takmark hennar, žį er sósķalķsk verkalżšshreyfing nśna eina stoš lżšręšisins, og aš um ašra getur ekki veriš aš ręša. Örlög sósķalķskrar hreyfingar eru ekki undir borgaralegu lżšręši komin, heldur eru žvert į móti örlög lżšręšisžróunar undir sósķalķskri hreyfingu komin. Lżšręšiš veršur ekki lķfvęnlegra ķ žeim męli sem verkalżšsstéttin hverfur frį frelsisbarįttu sinni, heldur žvert į móti ķ žeim męli sem hreyfing sósķalista veršur nógu sterk til aš berjast nś gegn afturhaldi, sem leišir af heimsvaldastefnunni og af žvķ aš borgarastéttin skyldi svķkjast undan merkjum. Hver sem vill styrkja lżšręšiš, hlżtur lķka aš vilja styrkja sósķalķska hreyfingu en ekki veikja, og verši stefna sósķalista gefin upp į bįtinn, er bęši verkalżšshreyfing og lżšręši gefin upp į bįtinn[26].

 

3. Valdatakan

Einsog viš sįum eru örlög 1żšręšisins bundin örlögum verkalżšshreyfingarinnar. En fęri nś allt į besta veg, gerir žį lżšręšisžróun öreigabyltingu óžarfa eša ómögulega? Öreigabyltingu ķ merkingunni aš nį rķkisvaldinu, aš taka pólitķsk völd ?

Bernstein sker śr žessari spurningu meš žvķ aš vega og meta rękilega góšar og slęmar hlišar löglegra umbóta og byltingar, ķ ró og makindum, eins og hann vęri aš vega kanil og pipar ķ kaupfélaginu. Ķ löglegum gangi žróunar sér hann skynsemina aš verki, en ķ byltingu tilfinningarnar. Ķ endurbótum sér hann hęga žróun sögunnar, en ķ byltingunni hraša, skipulegt afl sér hann ķ löggjöf, en frumkraft ķ umbyltingunni (bls. 183).

Žaš er gömul saga aš smįborgaralegir umbótamenn sjį "góša" hliš og "slęma" į öllum hlutum og aš žeir tķna śr hverju blómabeši. En hitt er jafngömul saga aš raunveruleg atburšarrįs fer afar lķtiš eftir smįborgaralegum samsetningum. Žegar bśiš er aš draga vandlega saman hrśgu "góšra hliša" į öllum mögulegum hlutum ķ veröldinni, žyrlar hśn henni ķ loft upp meš einum hnerra. Raunar sést į sögunni aš löglegar umbętur og bylting fara eftir įstęšum sem liggja dżpra en kostir eša gallar žessarar ašferšar eša hinnar.

Žaš er nefnilega jafnan svo ķ sögu borgaralegs samfélags aš löglegar umbętur voru til aš styrkja smįmsaman stétt į uppleiš, uns hśn žóttist nógu žroskuš til aš grķpa pólitķsk völd og kollvarpa öllu hinu rķkjandi réttarkerfi, til aš byggja upp nżtt. Bernstein hamast gegn pólitķskri valdatöku sem blanqķskri valdrįnskenningu. En honum verša žau mistök į, aš kalla žaš blanqķska reikningsvillu, sem öldum saman hefur veriš žungamišja mannkynssögunnar og hreyfiafl. Allt frį žvķ aš stéttasamfélög uršu til og stéttabarįttan varš megininntak sögu žeirra, hefur pólitķsk valdataka jafnan veriš takmark allra stétta į uppleiš, sem og upphaf og endir hvers söguskeišs. Žetta sést į langvinnri barįttu bęnda viš fjįrmįlamenn og ašal ķ Róm hinni fornu, ķ barįttu höfšingjanna (patrisķa) viš biskupa, ķ barįttu handverksmanna viš höfšingja ķ borgum mišalda og ķ barįttu borgarastéttar gegn lénskerfinu į nżöld.

Umbótalöggjöf og bylting eru žį ekki mismunandi ašferšir sögulegrar framžróunar sem menn geta vališ um aš vild af veisluborši sögunnar eins og heitar pylsur eša kaldar, heldur eru žęr mismunandi skeiš ķ žróun stéttasamfélaga. Žęr uppfylla hvor ašra og móta, en śtiloka jafnframt hvor ašra, einsog t. d. sušurpóll og noršurpóll, borgarastétt og öreigastétt.

Og raunar er lagakerfiš hverju sinni einungis afleišing byltingar. Byltingin er pólitķsk sköpun ķ sögu stéttanna, en ķ löggjöfinni drollar samfélagiš įfram. Umbótalöggjöf hefur nefnilega ekkert eigiš hreyfiafl, óhįš byltingunni, į hverju söguskeiši fer hśn einungis eftir įkvešinni braut. Hve langt hśn nęr, fer eftir sparkinu sem hśn fékk viš sķšustu umbyltingu, eša hreint śt sagt, hśn er ašeins innan ramma samfélagsskipanarinnar sem varš til viš sķšustu umbyltingu. Žaš er einmitt kjarni mįlsins.

Žaš er alrangt og stangast į viš mannkynssöguna, aš lķta į umbętur meš löggjöf sem langdregna byltingu, og byltinguna sem samžjappašar umbętur. A félagslegri umbyltingu og umbótum viš löggjöf er ešlismunur, en ekki bara tķmalengdar. Žannig veldur einmitt pólitķsk valdbeiting sögulegum umbyltingum, žegar hreinar magnbreytingar slį yfir ķ ešlisbreytingar, hreint śt sagt: žegar eitt söguskeiš eša samfélagsskipan tekur viš af annarri.

Sį sem kżs umbętur ķ staš žess aš aš grķpa völd meš byltingu, hann velur ķ rauninni ekki rólegri, öruggari og seinfarnari leiš aš sama marki, heldur velur hann žar meš annaš markmiš, nefnilega óverulegar breytingar į gamla samfélaginu ķ staš žess aš koma į nżju samfélagi. Žannig leiša pólitķskar skošanir endurskošunarsinna til sömu nišurstöšu og kenningar žeirra um efnahagsmįl: ķ rauninni beinast žęr ekki aš žvķ aš koma į sósķalķskri skipan, heldur bara aš bęta aušvaldskerfiš, ekki aš upphefja launakerfiš, heldur snśast žęr um žaš hvort aršrįniš verši meira eša minna. Ķ stuttu mįli sagt, žęr beinast aš žvķ aš fjarlęgja ęxli aušvaldsins, en ekki aušvaldiš sjįlft.

En žessar setningar um hlutverk löglegra umbóta og byltingar gilda e.t.v. ašeins um stéttabarįttuna hingš til? Ef til vill hefur žróun borgaralegs réttarkerfis gert kleyft aš leiša samfélagiš af einu sögulegu skeiši į annaš meš löglegum umbótum, svo aš žaš séu "oršin innihaldslaus orš" aš verkalżšsstéttin taki rķkisvaldiš ķ sķnar heldur eins og Bernstein segir ķ riti sķnu (bls. 183)?

Žessu er žveröfugt fariš. Hvaš greinir borgaralegt samfélag frį fyrri stéttasamfélögum ķ fornöld og į mišöldum? Einmitt žaš aš stéttarveldiš hvķlir ekki lengur į "įunnum réttindum", heldur į raunverulegum efnahagsašstęšum, aš launakerfiš er ekki réttarsamband, heldur eingöngu efnahagslegt. Ķ öllu réttarkerfi okkar er engin lagagrein fyrir žvķ stéttarveldi sem nś er. Votti fyrir slķku, eins og ķ hjśalögum žį eru žaš bara leifar lénsskipulagsins.

Hvernig į žį aš aflétta launažręldóminum stig af stigi "meš löggjöf", žegar hann birtist alls ekki ķ lögunum? Bernstein sem vill hefjast handa um umbótalöggjöf til aš afnema aušvaldiš, lendir ķ hlutverki rśssneska lögreglumannsins, sem segir ęvintżri sķn hjį Uspenskķ: "Strax greip ég ķ jakkakraga karlsins, og hvaš kom į daginn? Aš karlskrattinn var kragalaus". Žar liggur hundurinn grafinn.

Öll samfélög hafa hingaš til byggst į ... "andstęšum drottnandi stétta og kśgašra" (Kommśnistaįvarpiš. M&E: Śrvalsrit I, bls. 36). En į fyrri skeišum nśtķmasamfélags birtust žessar andstęšur ķ sérstöku réttarsambandi og einmitt žessvegna gįtu žęr veitt hinum nżju ašstęšum rśm innan hinna gömlu aš vissu marki. "Ófrjįlsir bęndur mišalda unnu sér žegnrétt ķ grišaborgunum į dögum bęndaįnaušar." (s. r. s. st.) Hvernig? Viš žaš aš allskyns sérréttindi leysast upp ķ kviši borgarinnar: dagsverk, erfšatollur, reglur um klęšnaš, kvikfjįrafgjöld, hjśskaparnaušung, o. s. frv., o. s. frv., en ķ heild valda žessi sérréttindi įnaušinni.

Į sama hįtt unnu "smįborgarar sig upp ķ aš verša borgarar undir oki lénsbundins einveldis." (s. r. s. st.). Hvernig? Viš žaš aš hlekkir gildanna voru smįm saman afnumdir formlega eša losaš um žį, og smįm saman ummyndušust stjórnkerfi og skipan fjįrmįla og varnarmįla, svo sem brżnust žörf var į.

Vilji menn žį fjalla um mįliš óhlutbundiš frekar en sögulega, žį er aš minnsta kosti hęgt aš ķmynda sér breytingu frį lénssamfélagi til borgaralegs viš umbótalöggjöf, einsog stéttaafstęšur voru žį. En hvaš geršist ķ raun? Einnig žį komu löglegar umbętur ekki ķ stašinn fyrir pólitķska valdatöku borgarastéttarinnar, heldur voru žęr žvert į móti til aš undirbśa hana, leiša til hennar. Formleg umbylting, pólitķskt og félagslega, var óhjįkvęmileg, jafnt til aš afnema bęndaįnauš sem lénskerfiš.

En nś er mįlum allt öšruvķsi hįttaš. Engin lög žvinga öreigana til aš gangast undir ok aušvaldsins, heldur ašeins neyšin, skortur į framleišslutękjum. Innan ramma borgaralegs samfélags geta engin lög veitt žeim framleišslutękin, žvķ žeir voru ekki sviptir žeim meš löggjöf, heldur viš efnahagslega žróun.

Innan launakerfisins byggist aršrįniš heldur ekki į lögum, žvķ upphęš launanna er ekki įkvešin meš löggjöf heldur af efnahagslegum atrišum. Og sjįlft fyrirbęriš aršrįn grundvallast ekki į lagasetningu, heldur į žeirri efnahagsstašreynd aš vinnuafliš birtist sem vara sem hefur m. a. žaš viškunnanlega einkenni aš framleiša gildi, og reyndar meira gildi en žarf til aš framleiša hana sjįlfa ķ mynd neysluvarnings verkalżšs. Ķ stuttu mįli sagt, engar grundvallarašstęšur stéttadrottnunar aušvaldsins er hęgt aš umskapa meš umbótalöggjöf į borgaralegum grunni. Žaš er śtilokš vegna žess aš žęr komust hvorki į viš borgaralega löggjöf, né hafa žęr veriš mótašar ķ žvķlķkum lögum. Žetta veit Bernstein ekki, žegar hann semur įętlanir um sósķalķskar "umbętur", en žaš sem hann ekki veit, segir hann žó į bls. 10 ķ bók sinni, žegar hann ritar "aš hreyfiafl efnahagslķfsins komi nś frjįlst fram, en hafi įšur veriš duliš af allskyns drottnunar- og hugmyndakerfi".

En hér kemur annaš til. Žaš er annaš sérkenni aušvaldsskipulagsins aš ķ žvķ birtast allir žęttir framtķšarsamfélagsins fyrst ķ žeirri mynd aš nįlgast ekki sósķalismann, heldur fjarlęgjast hann. Framleišslan einkennist ę meir af félagslegu ešli. En ķ hvaša mynd? Frį stórfyrirtęki um hlutafélag, og sölusamband, žar sem mótsetningar aušvaldsins, aršrįn og kśgun į vinnuaflinu, magnast til hins ķtrasta.

Ķ varnarmįlum leišir žróunin til žess aš almenn herskylda kemst į og herskyldutķminn styttist, efnislega nįlgast žetta alžżšuher. En žaš er ķ mynd nśtķma hernašarstefnu, žar sem stéttarešli rķkisins birtist skżrast ķ kśgun herrķkisins į alžżšu manna.

Ķ stjórnmįlalķfinu kemur til žįtttöku allra žjóšfélagshópa viš žróun lżšręšisins, finni žaš góšan jaršveg. Žetta er į vissan hįtt "alžżšurķki". En žetta gerist ķ mynd borgaralegs žingręšis, žar sem stéttadrottnun er ekki upphafin, heldur žróast žvert į móti og birtast skżrt. Vegna žess aš öll aušvaldsžróunin veršur ķ togstreitu andstęšna, veršur öreigastéttin aš grķpa pólitķsk völd og afnema aušvaldskerfiš algerlega, til aš losa kjarna sósķalķsks samfélags śr žessum aušvaldsumbśšum, sem eru ķ mótsögn viš hann.

Bernstein dregur reyndar ašrar įlyktanir. Ef žróun lżšręšis leišir til aš skerpa andstęšur aušvaldsins ķ staš žess aš slęva žęr, svarar hann mér, "žį yršu sósķalistar aš reyna aš hindra félagslegar umbętur og śtvķkkun lżšręšis, svo aš žeir geri sér ekki erfišara fyrir" (bls. 71). Jś, vissulega, ef sósķalistar hefšu smekk fyrir žeirri smįborgaralegu ónytjuišju aš velja góšar hlišar allra hluta ķ veraldarsögunni en kasta burt vondum hlišum. Rökrétt vęri žį aš žeir "reyndu aš hindra" allt aušvaldiš, žvķ žaš er žó óumdeilanlega ašalbölvaldurinn, sem reisir allar hindranir į leišinni til sósķalismans. En fyrir utan hindranir og jafnframt žeim gefur aušvaldiš lķka einu möguleikana į aš framkvęma stefnu sósķalista. Hiš sama gildir lķka alveg um lżšręšiš.

Sé lżšręšiš oršiš borgarastéttinni a. n.l. óžarft og aš nokkru leyti žröskuldur (eins og ég rakti ķ sķšara hluta sķšasta kafla), žį er žaš aftur į móti oršiš naušsynlegt verkalżšsstéttinni og ómissandi. Ķ fyrsta lagi af žvķ aš žaš skapar stjórnmįlaform (sjįlfstjórn, kosningarétt o. ž. u. l.) sem koma öreigastéttinni aš gagni viš ummyndun borgaralegs samfélags. Ķ öšru lagi er žaš ómissandi vegna žess aš einungis ķ žvķ, žegar öreigastéttin neytir réttinda sinna ķ barįttunni fyrir lżšręši, kemst hśn til mešvitundar um stéttarlega hagmuni sķna og sögulegt hlutverk.

Ķ stuttu mįli sagt, lżšręšiš er naušsynlegt, ekki vegna žess aš žaš geri valdatöku öreigastéttarinnar óžarfa, heldur žvert į móti vegna žess aš žaš gerir žessa valdatöku naušsynlega, og ašeins lżšręšiš gerir hana mögulega. Žegar Engels endurskošaši barįttuašferšir verkalżšsins nś į dögum ķ formįla Stéttabarįttunnar ķ Frakklandi og hélt fram löglegri barįttu gegn götuvirkjum[27], žį var hann ekki aš fjalla um endanlega valdatöku, heldur um daglega barįttu nśna. Žetta sést į hverri lķnu inngangsins. Hann var ekki aš tala um framgöngu öreigastéttarinnar andspęnis aušvaldsrķkinu, žegar hśn tekur rķkisvaldiš, heldur framgöngu hennar innan ramma aušvaldsrķkisins. Ķ stuttu mįli sagt, Engels var aš leggja undirokušum öreigalżš lķnuna, ekki sigursęlum.

Hin kunnu orš Marx um jaršnęšismįl ķ Englandi, sem Bernstein vitnar einnig til, "žaš yrši lķklegast ódżrast aš kaupa landeigendurna af sér", žau[28] eiga hinsvegar ekki viš framgöngu öreigastéttarinnar fyrir sigurinn, heldur eftir hann. Žvķ augljóslega er žį ašeins hęgt aš tala um aš "kaupa af sér rķkjandi stéttir, aš verkalżšsstéttin sitji viš stjórnvölinn. Žaš sem Marx sį hér sem möguleika var frišsamlegt alręši öreiganna en ekki aš félagslegar umbętur aušvaldsins kęmu ķ staš žess.

Fyrir bęši Marx og Engels var ęvinlega hafiš yfir allan efa aš öreigastéttin yrši naušsynlega aš taka pólitķsk völd. Og žaš beiš Bernsteins aš śtnefna hęnsnakofa borgaralegs žingręšis sem kjörinn vettvang fyrir mestu umbyltingu veraldarsögunnar, aš umskapa samfélagiš śr aušvaldsmynd ķ sósķalķska.

En Bernstein hóf kenningar sinar einungis af ótta um aš öreigastéttin kęmist of fljótt til valda, og viš žvķ varaši hann! Fęri svo, segir Bernstein, yrši hśn aš lįta borgaralegar ašstęšur eiga sig óbreyttar, og bķša sjįlf hrošalegan ósigur. Žaš sem skķn fyrst og fremst śt śr žessum ótta er aš ef ašstęšur leiddu öreigastéttina til valda, žį hefši hśn ašeins eitt "hagnżtt" rįš aš sękja til kenninga Bernsteins: aš fara aš hįtta. Žar meš fellir kenning Bernsteins dóminn yfir sjįlfri sér: žetta er afstaša sem dęmir öreigastéttina til ašgeršaleysis žegar helst reynir į ķ barįttunni, ž.e. til aš svķkja sinn eiginn mįlstaš meš ašgeršarleysi.

Reyndar vęri öll stefnuskrį okkar ómerkilegur pappķrssnepill, ef hśn ętti ekki aš duga okkur hvaš sem upp kann aš koma ķ barįttunni, hvenęr sem er, og žį į ég viš aš hśn dugi sem leišsögn ķ starfi, ekki leišsögn um ašgeršarleysi. Eigi stefna okkar aš setja fram sögulega žróun samfélagsins frį aušvaldi til sósķalisma, žį veršur hśn greinilega lķka aš setja fram öll umbreytingarskeiš žessarar žróunar, fela žau ķ sér ķ megindrįttum. Hśn veršur sem sé aš sżna hvernig öreigastéttin eigi aš stefna aš sósķalisma viš sérhverjar ašstęšur. Af žvķ leišir, aš sś stund getur ekki runniš upp yfir öreigastéttina, aš hśn neyddist til aš vķkja frį stefnu sinni, eša aš žessi stefna brygšist henni.

Žetta kęmi žannig fram ķ reynd, aš hefši atburšarįsin leitt öreigastéttina til valda, žį kęmi aldrei sś stund aš stéttin gęti ekki og žyrfti ekki aš grķpa til vissra ašgerša til aš framkvęma stefnu sķna, aš hśn vęri ekki aš gera vissar umbreytingar ķ įtt aš sósķalisma. Į bak viš fullyršinguna um aš undir pólitķskri drottnun öreigastéttarinnar gęti stefna sósķalista einhverntķma brugšist algerlega svo aš engar įbendingar vęri aš hafa um framkvęmd hennar; bakviš hana bżr ómešvitaš önnur fullyršing: aš stefna sósķalista sé yfirleitt alltaf óframkvęmanleg.

Og yrši nś of fljótt gripiš til umbreytingaršgerša? Žessi spurning felur ķ sér margfaldan misskilning į žvķ hvernig félagsleg umbylting gengur raunverulega fyrir sig.

Žaš veršur ķ fyrsta lagi ekki gert aš vild, aš öreigastéttin, mikill samfélagshópur, taki völdin. Forsenda žess er viss žroski, efnahags- og stjórnmįlalķfs, nema ķ undantekningartilvikum einsog Parķsarkommśnunni. En žar var drottnun öreigastéttarinnar ekki afleišing markvissrar valdabarįttu hennar, heldur féll henni ķ skaut einsog yfirgefiš óšal. Hér liggur ašalmunurinn į blanquķsku valdrįni "einbeitts minnihluta" sem alltaf kemur eins og žruma śr heišskķru lofti og einmitt žessvegna alltaf į röngum tķma, og svo hinsvegar žvķ er mikill, stéttvķs alžżšufjöldi tekur völdin. Sjįlfur er hann einungis afleišing žess aš borgaralegt samfélag er fariš aš hrynja og žvķ er hann ķ sjįlfum sér sönnun žess, efnahagslega og stjórnmįlalega, aš hann komi į réttum tķma.

Mišaš viš samfélagslegar forsendur getur žaš žį alls ekki gerst "of fljótt" aš verkalżsstéttin taki pólitķsk völd, en hlżtur hinsvegar aš gerast "of fljótt" mišaš viš pólitķsk įhrif: aš halda völdunum. Ótķmabęr bylting sem varnar Bernstein svefns, ógnar okkur einsog sverš Demklesar og gegn žvķ duga hvorki įköll né andvörp, hik né bęnir. Og žaš er af tveimur mjög einföldum įstęšum.

Ķ fyrsta lagi er svo feiknleg umbylting sem ummyndun samfélagsins frį aušvaldskerfi til sósķalķsks, alveg óhugsandi ķ einni atrennu, ķ einni sigursęlli atlögu öreigastéttarinnar. Žaš sżndi sanna blanquķafstöšu aš gera rįš fyrir žvķlķkum möguleika. Forsenda sósķalķskrar umbyltingar er löng og hörš barįtta. Allt bendir til žess aš öreigastéttin verši žar aš lįta undan sķga oftar en einu sinni. Mišaš viš endanlegan įrangur allrar barįttunnar, hlżtur hśn žvķ aš komast "of fljótt" til valda fyrsta sinni.

Žvķ er ķ öšru lagi ekki hęgt aš foršast "ótķmabęra" valdatöku, aš žessar "ótķmabęru" įrįsir öreigastéttarinnar eru einmitt sjįlfar žįttur ķ aš skapa pólitķsk skilyrši lokasigursins, og raunar mjög mikilvęgur žįttur.

Öreigastéttin getur ašeins nįš žeim pólitķska žroska, sem hśn žarf til hinnar miklu, endanlegu umbyltingar, ķ bįli langrar og haršrar barįttu, ķ žeirri pólitķsku kreppu, sem fylgir valdatöku hennar. Žannig reynast žessar "ótķmabęru" įrįsir öreigastéttarinnar į hiš pólitķska rķkisvald sjįlfar vera mikilvęgir sögulegir atburšir, sem einnig leiša til endanlegrar sigurstundar og móta hana aš nokkru. Frį žessu sjónarmiši birtist hugmyndin um aš vinnandi alžżša geti tekiš pólitķsk völd of snemma, sem pólitķsk öfugmęli, sem gera rįš fyrir vélręnni žróun samfélagsins, aš sigurstundin ķ stéttabarįttunni įkvaršist utan viš stéttabarįttuna og óhįš henni.

En žar sem öreigastéttin getur žį ekki tekiš rķkisvaldiš nema "of snemma", eša meš öšrum oršum, žarsem hśn veršur óhjįkvęmilega aš taka žaš einu sinni eša oftar "of snemma", til žess aš geta loks nįš žeim varanlega, žį er andstašan gegn "ótķmabęrri" valdatöku ekkert annaš en andstaša gegn tilraunum öreigastéttarinnar almennt til aš nį rķkisvaldinu.

Eins og allar leišir lįgu til Rómar, žį leišir einnig žessi hliš į kenningum Bernsteins okkur rökrétt til žeirrar nišurstöšu aš bošskapur endurskošunarsinna um aš falla frį lokatakmarki sósķalista, felur einnig ķ sér hinn, aš gefa lķka alla stéttarbarįttu sósķalista upp į bįtinn[29].

 

4. Hruniš

Bernstein hóf endurskošun sķna į stefnu sósķalista meš žvķ aš falla frį kenningunni um hrun aušvaldsins. En hrun borgaralegs samfélags er hornsteinn fręšilegs sósķalisma. Žegar Bernstein tók žennan hornstein burt, hlaut öll hans sósķalķska afstaša aš hrynja. Eftir žvķ sem deilurnar žróušust įfram hvarf hann frį einni afstöšu sósķalista af annarri, til žess aš geta stašiš viš upphaflega fullyršingu sķna.

Įn hruns aušvaldsins er ómögulegt aš svipta aušstéttina eignum hennar. Bernstein fellur frį eignaupptökunni og setur verkalżšshreyfingunni žaš markmiš aš koma "félagshyggjusjónarmišinu" smįm saman į.

En félagshyggju er ekki hęgt aš koma į mitt ķ aušvaldsframleišslunni - Bernstein fellur frį žvķ aš gera framleišsluna félagslega og snżr sér aš endurbótum į verslun, aš kaupfélögum.

En samfélagiš veršur ekki umskapaš af kaupfélögum, ekki heldur žótt žau tengist verkalżšsfélögum. Žaš samrżmist ekki raunverulegri efnislegri žróun aušvaldssamfélagsins. - Bernstein fellur frį efnislegri söguskošun.

En skošun hans į žróun efnahagsmįla rekst į kenningu Marx um gildisaukann - Bernstein fellur frį kenningunni um gildi og gildisauka og žar meš frį gervöllum efnahagskenningum Karls Marx.

En įn įkvešins markmišs og įn efnahagslegs grundvallar ķ samfélagi nśtķmans er ekki hęgt aš leiša stéttabarįttu öreiganna - Bernstein fellur frį stéttabarįttunni og bošar sęttir viš borgaralega frjįlshyggju.

En ķ stéttasamfélagi er stéttabarįtta ešlileg og óhjįkvęmileg - žar af leišir aš Bernstein neitar žvķ meira aš segja aš stéttir séu til ķ samfélagi okkar: samkvęmt honum er verkalżšsstéttin bara samansafn einstaklinga sem eru sundrašir, ekki ašeins pólitķskt og andlega, heldur einnig efnahagslega. Og einnig borgarastéttin lošir skv. honum saman ekki vegna innri, efnahagslegra hagsmuna, heldur helst hśn saman pólitķskt ašeins vegna ytri žrżstings aš ofan eša nešan.

En sé ekki efnahagslegur grundvöllur fyrir stéttabarįttu, og ķ rauninni ekki til neinar stéttir, žį kemur ķ ljós aš ekki er ašeins framtķšarbarįtta öreigastéttarinnar viš borgarastéttina ómöguleg, heldur einnig barįttan hingaš til, hreyfing sósķalista og sigrar hennar verša óskiljanleg. Eša žį aš hśn veršur einungis skiljanleg sem afleišing af pólitķskum žrżstingi rķkisstjórnarinnar, ekki rökrétt afleišing sögulegrar žróunar, heldur tilviljunarkennd afleišing af stefnu Hohenzollerna, ekki ešlilegt afkvęmi aušvaldssamfélagsins, heldur afstyrmi afturhaldsins. Žannig leišist Bernstein alveg rökrétt frį söguskošun efnishyggjunnar til söguskošunar Frankfurter Zeitung og Vossische Zeitung.

Eftir aš menn hafa hafnaš allri sósķalķskri gagnrżni į aušvaldssamfélagiš er ekki annš eftir en aš finnast rķkjandi ašstęšur ķ stórum drįttum fullnęgjandi. Og einnig žaš fęlir Bernstein ekki frį: Honum finnst afturhaldshneigšin hafa minnkaš ķ Žżskalandi, "einnig sé pólitķskt afturhald ekki įberandi ķ rķkjum V-Evrópu." "Um nęr öll vesturlönd er afstaša borgarastéttanna til sósķalķskrar verkalżšshreyfingar ķ mesta lagi varnarstaša ekki kśgun" (Vorwärts 26/3 1899). Verkalżšurinn veršur ekki snaušari, heldur žvert į móti sķfellt efnašri, borgarastéttin er framsękin pólitķskt og meira aš segja sišferšilega heilbrigš, ekkert ber į afturhaldi eša kśgun og allt er ķ allrabesta lagi ķ žessum besta heimi allra heima.

Žannig leišist Bernstein alveg rökrétt frį A til Ö. Hann hafši byrjaš į žvķ aš fórna takmarkinu vegna hreyfingarinnar. En žar sem sósķalķsk hreyfing getur ekki veriš til įn sósķalķsks takmarks, žį endar hann óhjįkvęmilega į žvķ aš fórna lķka sjįlfri hreyfingunni.

Sósķalķsk afstaša Bernsteins er žannig öll hrunin. Tķguleg, samręmd, dįsamleg bygging kerfis Marx er nś ķ mešförum hans oršin mikill sorphaugur, žar sem brot śr öllum kerfum, molar śr hugsunum allra anda, mikilla og lķtilla, hafa fengiš sameiginlega gröf. Marx og Proudhon, Leo von Buch og Franz Oppenheimer, Friedrich Albert Lange og Kant, Prokopowitsch og Dr. Ritter von Neupaner, Herkner og Schulze-Gävernitz, Lassalle og professor Julius Wolf - allir hafa žeir lagt sinn litla skerf til kerfis Bernsteins, af öllum hefur hann lęrt. Og žaš er ekki aš undra! Meš žvķ aš hverfa frį stéttarsjónarmišinu hefur hann misst pólitķskan įttavita, meš žvķ aš hverfa frį fręšilegum sósķalisma hefur hann misst žann andlega kristöllunarįs sem einstakar stašreyndir rašast um til aš mynda skipulega heild samręmdrar lķfsskošunar .

Žessi kenning, tķnd gagnrżnislaust saman śr allskyns kerfamolum, viršist alveg hleypidómalaus viš fyrstu sżn. Bernstein vill heldur ekkert heyra um "flokksfręši" eša réttara sagt, stéttarfręši, ekki frekar en um stéttarfrjįlshyggju eša stéttarsišgęši. Hann įlķtur sig fulltrśa sammannlegra óhlutbundinna fręša, óhlutbundinnar frjįlshyggju, óhlutbundins sišgęšis. En žar sem raunverulegt samfélag er myndaš af stéttum sem hafa alveg gagnstęša hagsmuni, višleitni og višhorf, žį eru sammannleg fręši ķ félagslegum efnum, óhlutbundin frjįlshyggja og óhlutbundiš sišgęši, fyrst um sinn hugarórar, sjįlfsblekking. Žaš sem Bernstein telur vera sammannleg fręši, lżšręši og sišgęši, er bara rķkjandi fręši, ž.e. borgaraleg fręši, borgaralegt lżšręši, borgaralegt sišgęši.

Nema hvaš! Žegar hann hafnar efnahagskerfi Marx en lofsyngur kenningar Brentano, Böhm-Jevans, Say, Julius Wolf, hvaš gerir hann žį annaš en aš skipta į fręšilegum grundvelli frelsunar verkalżšsstéttarinnar og mįlssvörum borgarastéttarinnar? Žegar hann talar um sammannlegt ešli frjįlshyggjunnar og gerir sósķalismann aš undirflokki hennar, hvaš gerir hann žį annaš en aš svipta sósķalismann stéttarešlinu, ž. e. sögulegu inntaki, ž. e. öllu inntaki? Meš žvķ gerir hann hinsvegar borgarastéttina sem į sķnum tķma bar uppi frjįlshyggjuna, aš fulltrśa sameiginlegra hagsmuna mannkynsins.

Og žegar hann berst gegn žvķ aš "efnislegir žęttir séu geršir aš almįttugum öflum žróunarinnar", gegn "fyrirlitningu sósķalista į hugsjónum" (bls. 187), žegar hann talar fyrir hönd hugsjóna og sišgęšis, en hamast žó um leiš gegn einu leiš öreigastéttarinnar til sišferšislegrar endurfęšingar, gegn byltingarsinnšri stéttabarįttu, hvaš er hann žį ķ rauninni aš gera annaš en aš boša verkalżšsstéttinni kjarna sišgęšis borgarastéttarinnar: aš sętta sig viš rķkjandi skipan og binda vonir sķnar viš annan heim sišferšislegra hugmynda ?

Žegar hann loks beinir beittustu örvum sķnum gegn dķalektķkinni, hvaš gerir hann žį annaš en berjast gegn sérstökum hugsunarhętti stéttvķsra öreiga į uppleiš? Hann ręšst gegn žvķ sverši sem dugši öreigastéttinni til aš sundra myrkri sögulegrar framtķšar sinnar, gegn žvķ andlega vopni sem hśn sigrar borgarastéttina meš, žótt hśn sé enn undir okinu efnislega. Žvķ meš žvķ sżnir öreigastéttin fram į forgengileika borgarastéttarinnar, aš öreigastéttin hljóti aš sigra, meš žvķ hefur hśn žegar gert byltinguna ķ rķki andans. Meš žvķ aš Bernstein kvešur dķalektķkina og fer upp ķ hugmyndaróluna: annarsvegar - hinsvegar, reyndar - en, enda žótt - žį, meira - minna, fellur hann alveg rökrétt ķ sögulega skilyrtan hugsunarhįtt hrörnandi borgarastéttar, hugsunarhįtt sem er sönn andleg eftirmynd félagslegrar tilveru hennar og pólitķskrar starfsemi. Žetta pólitķska annnarsvegar - hinsvegar, ef og en borgarastéttarinnar nśna lķtur śt nįkvęmlega eins og hugsunarhįttur Bernsteins, og hugsunarhįttur Bernsteins er fķngeršasta og öruggasta einkenni borgaralegra lķfsskošunar hans .

En fyrir Bernstein er einnig oršiš "borgaralegur" ekki lengur stéttarhugtak, heldur almennt samfélagshugtak. Žaš žżšir bara aš hann hefur nś, alveg rökrétt, lįtiš sögulegt mįlfar öreigastéttarinnar fyrir mįlfar borgarastéttarinnar, eins og hann hefur įšur skipt į fręšum, pólitķk, sišferši og hugsunarhętti žessara stétta. Meš žvķ aš Bernstein skilur oršiš "borgari" sem burgeis og öreigi įn sundurgreiningar, ž.e. sem menn almennt, žį er hann raunar farinn aš lķta į menn almennt sem borgara, mannlegt samfélag er honum sama og borgaralegt[30].

 

5. Hentistefna ķ kenningu og framkvęmd.

Bók Bernsteins hefur haft mikla sögulega žżšingu fyrir verkalżšshreyfinguna ķ Žżskalandi og um heim allan: žetta var fyrsta tilraun til aš skapa hentistefnu fręšilegan grundvöll ķ röšum sósķalista.

Hentistefnuhneigšin hefur lengi veriš til ķ flokki okkar, ef litiš er į einstök śtbrot eins og hiš kunna gufuskipastyrksmįl[31]. En yfirlżst, samfelld hreyfing af žessu tagi varš ekki til fyrr en uppśr 1890, eftir aš sósķalistalögin mistókust og sósķalistar nįšu į nż lagalegum grundvelli. Rķkissósķalismi Vollmars, žįtttaka ķ afgreišslu fjįrlaga ķ Bayern, landbśnašarsósķalisminn sušuržżski, tillögur Heines um hrossakaup og loks tolla- og varnarsveitaafstaša Schippels[32], žetta eru helstu įfangar ķ framkvęmd hentistefnunnar.

En hvert var helsta einkenni hennar śt į viš? Fjandskapur gegn "fręšunum". Og žetta er ósköp ešlilegt, žvķ "fręši" okkar, ž. e. grundvöllur fręšilegs sósķalisma setja starfinu mjög žröngar skoršur, bęši hvaš varšar markmišin sem keppt er aš, tękin sem beita mį og barįttuašferš. Žeir sem nś vilja ašeins keppa aš įžreifanlegum įrangri, reyna žvķ ešlilega aš losa hendur sķnar ž.e. aš ašskilja starf okkar frį "fręšunum", gera žaš óhįš žeim.

En žessi sömu fręši slógust ķ hausinn į žeim viš hverja hagnżta tilraun: Rķkissósķalisminn, landbśnašarsósķalisminn, hrossakaupastefnan, varnarsveitamįliš, žetta eru tómir ósigrar endurskošunarinnar. Žvķ er ljóst, aš eigi žessi stefna aš fį stašist gegn grundvelli okkar, hlaut hśn aš rįšast gegn fręšunum sjįlfum, grundvellinum ķ staš žess aš ganga hjį honum. Hśn varš aš reyna aš mola hann meš žvķ aš skapa eigin fręši. Tilraun ķ žį veru voru einmitt kenningar Bernsteins, og žvķ söfnušust öll endurskošunaröfl umsvifalaust um fįna Bernsteins į flokksžinginu ķ Stuttgart [ķ okt. 1898]. Hentistefna ķ starfi er alveg ešlilegt fyrirbęri sem rķs śr barįttuašstęšum okkar og vexti barįttunnar. Kenningar Bernsteins eru ekki sķšur ešlileg tilraun til aš nį žessum hentistefnustraumum saman ķ almenna, fręšilega heild, finna fręšilegar forsendur žeirra og gera upp reikningana viš fręšilegan sósķalisma. Kenningar Bernsteins voru žvķ frį fyrstu tķš fręšileg eldskķrn hentistefnunnar, fyrsta réttlęting hennar fręšilega.

Hvernig tókst nś žessi tilraun? Viš höfum séš žaš. Hentistefnan getur ekki sett fram neina leišsögn sem stenst gagnrżni. Žaš sem hśn getur er ašeins aš berjast gegn kenningum Marx fyrst ķ żmislegum grundvaIlaratrišum og loks, af žvķ aš žessar kenningar mynda samręmda byggingu, aš rśsta allt kerfiš frį risi nišur ķ grunn. Žarmeš er sannaš aš hentistefna ķ framkvęmd er ķ grundvaIlaratrišum ósamrżnanleg kenningum Marx.

En žar meš er ennfremur sannaš aš hentistefnan er allsendis ósamrżnanleg sósķalismanum. Ešli hennar er aš žröngva verkalżšshreyfingunni į borgaralegar brautir, ž. e. aš lama stéttabarįttu öreiganna algjörlega. Raunar er stéttabarįtta öreiganna sögulega séš ekki hiš sama og kerfi Marx. Óhįš Marx og fyrir hans tķš var til verkaIżšshreyfing og żmiskonar sósķalķsk kerfi sem hvert į sinn hįtt samsvörušu ašstęšum sķns tķma sem fręšileg hliš į frelsisbarįttu verkalżšsins. Aš grundvalla sósķalismann į sišferšislegum hugmyndum um réttlęti, aš berjast gegn dreifingarhįttum fremur en gegn framleišsluhįttum, aš skilja stéttaandstęšur sem andstęšur milli fįtękra og rķkra, aš reyna aš tylla "samvinnu" į hagkerfi aušvaldsins, allt sem er aš finna ķ kerfi Bernsteins, hefur įšur veriš til. Og svo ófullkomnar sem žessar kenningar eru, žį voru žęr, į sķnum tķma raunverulega fręšikenningar stéttabarįttu öreiganna. Žęr voru risastórir barnsskór, sem öreigastéttin lęrši aš ganga į, į sviši sögunnar.

En žróun stéttabarįttunnar sjįlfrar og félagslegra forsenda hennar hafši slitiš žessum kenningum śt, og leitt til žess aš meginatriši fręšilegs sósķalisma voru sett fram. Eftir žaš fęr a. m. k. ķ Žżskalandi, enginn sósķalismi stašist nema marxķskur, engin sósķalķsk stéttabarįtta nema hinn sósķalķski flokkur. Nś eru sósķalismi og marxismi oršin eitt, frelsisbarįtta öreiganna og flokkur sósialista eru oršin hiš sama. Aš taka nś aftur upp formarxķskar kenningar um sósķalisma, žaš er ekki einu sinni aš fara aftur ķ risastóra barnaskó öreigastéttarinnar, nei, žaš er aš fara ķ dvergvaxna, śtvašna inniskó borgarastéttarinnar.

Kenningar Bernsteins voru fyrsta tilraun til aš leggja fręšilegan grundvöll aš hentistefnunni, en žęr eru jafnframt hin hinsta. Žaš segi ég vegna žess aš ķ kerfi Bernsteins er gengiš svo langt aš ekkert er ógert. Žaš gildir jafnt į neikvęšan hįtt - afneitun fręšilegs sósķalisma - sem jįkvęšan -samtķningur eins mikils ruglings fręšilega og nokkur leiš er. Meš bók Bernsteins er fręšileg žróun hentistefnunnar fullkomnuš[33]. Lokaįlyktanir hafa veriš dregnar.

Og kenningar Marx geta ekki ašeins afsannaš hentistefna fręšilega, heldur geta žęr einar skżrt hentistefnuna sögulega sem skeiš ķ žróun flokksins. Framsókn öreigastéttarinnar į heimsmęlikvarša allt til sigurs er reyndar "ekkert einfalt mįl". Sérstaša žessarar hreyfingar felst ķ žvķ, aš hér er žaš ķ fyrsta skipti ķ sögunni sem alžżšufjöldinn sjįlfur nęr fram vilja sķnum gegn öllum rķkjandi stéttum. Žessum vilja nęr hann ašeins fram handan viš samfélagiš sem nś er, en žennan vilja getur fjöldinn einungis öšlast ķ sķfelldri barįttu gegn rķkjandi skipan, og žó innan ramma hennar. Sameining alžżšufjöldans um markmiš sem nį śt yfir alla hina rķkjandi skipan, sameining daglegrar barįttu og hinna miklu endurbóta į veröldinni, žaš er hiš mikla vandamįl sósķalķskrar hreyfingar. Žvķ er öll žróun hennar sigling milli tveggja skerja: annaš er missir fjöldahreyfingarinnar, hitt er missir markmišsins, annaš er afturhvarf til sértrśarsafnašar, hitt er aš falla nišur ķ borgaralega umbótahreyfingu. Žaš veršur aš sigla fram milli stjórnleysisstefnu annarsvegar, en hentistefnu hinsvegar.

Vissulega hafa kenningar Marx reynst vera gjöreyšandi vopn gegn bįšum žessum öfgum ķ hįlfa öld. En hreyfing okkar er fjöldahreyfing og hętturnar sem aš henni stešja koma ekki śr höfšum manna heldur spretta žęr upp af samfélagsašstęšum. Einmitt žessvegna gįtu kenningar Marx ekki ķ eitt skipti fyrir öll bęgt henni frį hlišarstökkum til stjórnleysis og hentistefnu. Žį fyrst, žegar žessar stefnur höfšu holdgast ķ starfi, gat hreyfingin sjįlf yfirunniš žęr, og raunar ašeins meš žeim vopnum sem Marx lagši til. Hina minni hęttu, barnasjśkdóma stjórnleysisins yfirunnu sósķalistar žegar meš "hreyfingu óhįšra". Hina meiri hęttu - vatnssótt hentistefnunnar yfirvinna žeir nśna.

Hreyfingin hefur breišst svo geysimikiš śt undanfarin įr, verkefni hennar eru svo flókin, eins og ašstęšur barįttu hennar, aš žaš hlaut aš koma aš žvķ aš efasemdir breiddust śt ķ hreyfingunni um aš hin miklu markmiš myndu nįst, žaš hlaut aš koma upp tvķstķgandi gagnvart hugsjónum hreyfingarinnar. Žannig gerist hin mikla hreyfing öreigalżšsins, og öšruvķsi getur hśn ekki gerst. Tvķstķgandi hennar og hik eru engin furša samkvęmt marxismanum, žvert į móti, Marx hafši fyrir löngu séš žau og sagt fyrir. "Borgaralegar byltingar", skrifaši Marx fyrir meira en hįlfri öld, "til aš mynda byltingar įtjįndu aldar, geysast ę hrašar fram og vinna hvern sigurinn eftir annan, dramatķsk įhrif žeirra verša sterkari og sterkari, menn og hlutir viršast greyptir ķ logandi demanta, hrifningin er andrśmsloft sérhvers dags; en žęr eru skammęjar, brįtt hafa žęr nįš hįtindinum, og langvarandi timburmenn nį taki į žjóšfélaginu įšur en žaš hefur lęrt aš nżta meš algįšum huga įrangur umbrotatķmabilsins. Öreigabyltingar, svo sem byltingar nķtjįndu aldar, gagnrżna aftur į móti sjįlfar sig ķ sķfellu, nema einlęgt stašar į rįs sinni, snśa aftur til žess sem virtist aflokiš og byrja į žvķ enn į nż, hęša af fullkomnu miskunnarleysi hįlfkįk, veikleika og vesaldóm fyrstu tilrauna sinna, viršast fella andstęšinginn til žess eins aš hann sjśgi nżja krafta śr jöršinni og rķsi aftur gegn žeim, tröllslegri en fyrr. Žęr hopa sķfellt fyrir ómęldri ógn markmiša sinna, uns įstandiš er oršiš žannig, aš ekki er hęgt aš snśa viš, og ašstęšurnar sjįlfar hrópa: Hic Rhodus, hic salta! Hér er rósin, dansašu hér!" (18. brumaire ... M/E: Śrvalsrit II, 122)

Žetta lögmįl stendur įfram, einnig eftir tilkomu fręšilegs sósķalisma. Hreyfing öreiganna varš ekki skyndilega sósķalķsk viš hann, ekki einu sinni ķ Žżskalandi. Hśn veršur sósķalķsk meš hverjum degi, hśn veršur žaš lķka meš žvķ aš yfirvinna hlišarstökkin ķ öfgar stjórnleysis og hentistefnu, en hvorttveggja er ašeins skeiš ķ sósķalismanum sem ferli.

Ķ ljósi žessa kemur ekki į óvart aš hentistefnan skuli koma upp, heldur öllu fremur hve veik hśn er. Į mešan hśn birtist ašeins ķ einstökum tilvikum ķ starfi flokksins, mįtti enn gera rįš fyrir aš hśn hefši fręšilegan grundvöll hennar, sem vęri marktękur į einhvern hįtt. En nś žegar hśn hefur komiš fyllilega fram ķ bók Bernsteins, hljóta menn aš hrópa ķ undrun: Hvaš, er žetta allt og sumt, sem žiš hafiš aš segja? Örlar ekki į nżrri hugsun? Ekki ein einasta hugsun sem marxisminn hefši ekki fyrir įratugum trošiš nišur, sparkaš ķ sundur, hlegiš ķ tętlur, leyst upp ķ ekkert.

Žaš nęgši aš endurskošunarstefnan talaši til aš sżna aš hśn hafši ekkert aš segja. Og žaš var hlutverk bókar Bernsteins ķ sögu flokksins.

Svo žegar Bernstein kvešur hugsunarhįtt byltingarsinnašra öreiga, dķalektķk og efnislega söguskošun, mį hann žakka žessum hugsunarhętti aš kringumstęšur milda dóminn yfir breytni hans. Žvķ einungis dķalektķk og efnisleg söguskošun eru nógu göfugar til aš lķta į hann sem tilvališ tęki öreigastéttarinnar, ómešvitaš um tilgang sinn. En hann er aš tjį augnablikshik öreigastéttarinnar er hśn geysist fram. Svo žegar hśn hefur séš žaš ķ dagsbirtu, hendir hśn žvķ langt ķ burt meš hęšnishlįtri[34].

 


Višbętir

Varnarsveitir og hernašarstefna

I

Žetta er ekki ķ fyrsta skipti og vonandi ekki ķ sķšasta sinn heldur, sem flokksmenn gagnrżna einstök stefnuskrįrmįl okkar og barįttuašferš. Žvķ veršur ekki nógsamlega fagnaš, śt af fyrir sig. En žį skiptir öllu mįli hvernig gagnrżnin er, og žį į ég ekki viš "tóninn", en žvķ mišur er oršin tķska ķ flokki okkar aš ęsa sig śt af honum viš hvert tękifęri. Ég į viš margfalt mikilvęgari hlut: almennan grundvöll gagnrżninnar, žį sérstöku lķfsskošun sem kemur fram ķ gagnrżninni.

Krossferš Isegrim Schippel gegn varnarsveitum og fyrir hernašarstefnu byggist reyndar į samręmdri afstöšu til félagsmįla.

Almennasta sjónarmiš Schippels viš vörn hernašarstefnunnar er sannfęring um naušsyn herkerfisins. Hann sannar meš öllum mögulegum rökum hernašartękni, félagslegum og efnahagslegum, aš fastaherir séu ómissandi[35]. Og frį vissu sjónarmiši hefur hann rétt fyrir sér. Fastaher, hernašarstefna eru raunverulega ómissandi en fyrir hvern? Fyrir žęr stéttir sem drottna nśna og fyrir nśverandi rķkisstjórnir. En hvaš leišir af žvķ annaš er aš fyrir nśverandi rķkisstjórn og rķkjandi stéttir, frį stéttarsjónarmiši žeirra, er ómögulegt, hlęgilegt aš afnema fastaherinn og koma į varnarsveitum, ž.e. aš vopna alžżšuna. Og žegar Schippel telur einnig aš varnarsveitir séu ómögulegar, hlęgilegar, žį sżnir hann bara meš žvķ aš einnig hann hefur borgaraleg sjónarmiš gagnvart hernašarstefnunni, aš hann lķtur į hana meš augum rķkisstjórnar aušvaldsins eša borgaralegra stétta. Žetta sanna lķka öll einstök rök hans greinilega. Hann fullyršir aš ómögulegt yrši aš vopna alla rķkisborgara - en žaš er hornsteinn varnarsveitakerfisins - af žvķ aš viš hefšum ekki efni į žvķ, "menningarśtgjöldin eru žegar nógu naumt skömmtuš." Žį mišar hann einfaldlega viš nśverandi fjįrmįlastefnu Prśsslands-Žżskalands. Hann getur alls ekki ķmyndaš sér ašra stefnu en Miquels[36], svo sem aš skattleggja aušvaldsstéttina meira, ekki heldur ķ sambandi viš varnarsveitakerfiš.

Schippel įlķtur hernašaruppeldi ęsku - en žaš er annar hornsteinn varnarsveitakerfisins - óęskilegt, žvķ hann telur aš undirforingjar ķ hernum myndu hafa hin skašvęnlegustu įhrif į ęskuna sem uppalendur ķ heržjįlfun. Žį mišar hann aušvitaš viš prśssneska herforingja einsog žeir gerast nśna og flytur žį einfaldlega inn ķ tilbśiš varnarsveitakerfiš sem uppalendur. Meš žessu minnir hann slįandi į prófessor Jślķus Wolf sem sér žżšingarmikil rök gegn sósķalismanum ķ žvķ aš tilkoma hans myndi skv. śtreikningum Wolfs leiša til almennrar vaxtahękkunar.

Schippel įlķtur hernašarstefnu nśtķmans ómissandi efnahagslega, vegna žess aš hśn "losi" samfélagiš viš efnahagslegan žrżsting. Kautsky hlķfir sér hvergi viš aš giska į hvernig sósķalistinn Schippel hafi hugsaš sér žessa "lausn" meš hernašarstefnu, og sérhverri sögulegri tślkun fylgir prżšilegt andsvar Kautskys. En Schippel hefur greinilega alls ekki nįlgast mįliš sem sósķalisti, alls ekki frį sjónarmiši vinnandi fólks. Žegar hann talaši um "lausn", žį hugsaši hann augljóslega um aušmagniš. Og žaš er reyndar rétt hjį honum: Fyrir aušmagniš er hernašarstefnan ein hin mikilvęgasta fjįrfesting, frį sjónarmiši aušmagnsins er hernašarstefnan sannarlega lausn undan žrżstingi. Og aš Schippel talar hér sem sannur fulltrśi aušvaldshagsmuna, sést žegar į žvķ aš hér kemur heimildarmašur einsog kallašur:

"Ég fullyrši reyndar, herrar mķnir",var sagt ķ žinginu, 12. janśar 1899, "aš žaš er alrangt žegar sagt er aš tveggja milljarša skuld hins opinbera sé eingöngu vegna óhagnżtra śtgjalda, ķ staš žeirra komi ekki hagnżtar tekjur. Ég fullyrši aš žaš eru ekki til hagnżtari śtgjöld en śtgjöld til hermįla!" (auškennt af R. L.). Ķ žingtķšindum segir žį reyndar: "kįtķna mešal vinstrimanna'! Ręšumašur var Freiherr von Stumm[37].

Žaš er nefnilega dęmigert fyrir allar fullyršingar Schippels, aš žęr eru ekki bara rangar, heldur byggjast žęr lķka į sjónarmišum borgaralegs samfélags. Frį sjónarniši sósķalista stendur žvķ allt į haus hjį Schippel: fastaher ómissandi, hernašarstefnan heilsusamleg fyrir efnahagslķfiš, varnarsveitir óraunhęfar o. s. frv.

Žaš er slįandi hvaš sjónarmiš Schippels gagnvart hernašarstefnu falla saman viš afstöšu hans til mikilvęgasta atrišis pólitķskrar barįttu - afstöšu hans til tollastefnunnar.

Fyrst og fremst neitar hann ķ bįšum mįlefnum eindregiš aš tengja hina eša žessa afstöšu viš lżšręši eša afturhald. Į flokksžinginu ķ Stuttgart sagši hann rangt aš tengja frjįlsa verslun viš framfarir og verndartolla viš afturhald. Langar og breišar sögulegar śtleggingar įttu aš sanna aš frķverslunarsinnar gętu mętavel jafnframt veriš afturhaldsmenn, hinsvegar gętu verndartollamenn jafnframt veriš eldheitir lżšręšisvinir. Meš nįnast sama oršalagi heyrum viš nśna: "Til eru draumóramenn um varnarsveitir sem endalaust eru aš trufla nśverandi efnahagslķf og vilja koma hugsunarhętti herforingja inn ķ hverja skólastofu drengjanna okkar - žeir eru miklu verri en nśtķma hernašarstefna. Til eru andstęšingar varnarsveita sem eru allir hatramir gegn slķkum ofvexti hernašarįhrifa og -kröfugeršar."

Borgaralegir stjórnmįlamenn taka enga grundvallarafstöšu ķ žessum mįlum fremur en öšrum, žeir fylgja hentistefnu. Af žessari stašreynd įlyktar sósķalistinn Schippel aš einnig honum sé rétt og skylt aš loka augunum fyrir žvķ aš kjarni verndartollastefnu og hernašarstefnu er afturhald, sem og aš loka augunum fyrir framsęknu hlutverki frķverslunar og varnarsveita. Žaš er, hann tekur heldur enga grundvallarafstöšu til žessara mįla.

Hann sżnir vissulega andstöšu gegn einstökum göllum verndartollastefnu og hernašarstefnu, en er jafnframt eindregiš andvķgur barįttu gegn slķkri stefnu ķ heild. Ķ Stuttgart heyršum viš Schippel ręša um naušsynina į aš berjast gegn einstökum óhóflegum tollum, en vara jafnframt viš žvķ "aš festa sig", "aš binda hendur sķnar", ž.e. aš berjast alltaf og allsstašar gegn verndartollum. Nś heyrum viš aš Schippel vill aš vķsu "reka įróšur og žingsalabarįttu gegn einstökum beinum hernašarkröfum" (auškennt af R. L.), en aš hann varar viš aš lķta į "tilviljunarkennd ytri einkenni hernašarstefnunnar og mjög lķtilfjörleg įhrif hennar į önnur sviš samfélagsins sem ešli hennar og kjarna, af žvķ einu aš žau eru įberandi."

Ķ žrišja lagi loks, og žaš er grundvöllur hinna sjónarmišanna tveggja, eru bęši fyrirbęrin eingöngu metin ķ ljósi fyrri borgaralegrar žróunar, ž. e. žegar žau voru sögulega framsękin. Ekkert er litiš į žróunina framundan, og ķ samhengi viš hana į afturhaldshliš žessara fyrirbęra. Verndartollar eru ķ augum Schippels enn žaš sem žeir voru į dögum Friedrich sįluga List, fyrir meira en hįlfri öld: framfarirnar miklu frį mišaldalegri og lénskri sundrungu Žżskalands efnahagslega. Hitt sér Schippel ekki, aš almenn frķverslun er nśna samskonar naušsynlegt skref framįviš til sameiningar efnahagskerfis heimsins, og aš tollamśrar um žjóšrķki eru žar af leišandi afturhaldsstefna nśna.

Eins er meš hernašarstefnuna. Schippel sér hana enn sem žęr miklu framfarir sem fastaherir į grundvelli almennrar herskyldu voru frį mįlališaherjum og lénskum herjum įšur. En žar meš stöšvast žróunin aš mati Schippels: Hann įlķtur aš sagan haldi ekki įfram aš gerast; eftir aš fastaherir eru komnir į, verši almenn herskylda ašeins nįnar śtfęrš.

En hvaš felst ķ žessari dęmigeršu afstöšu, sem Schippel tekur bęši ķ tolla- og hermįlum? Ķ henni felst aš taka afstöšu frį einu tilviki til annars, ķ staš žess aš taka grundvallarafstöšu. Ķ framhaldi af žvķ er ašeins barist gegn įgöllum tolla- og hernašarkerfisins ķ staš žess aš berjast gegn kerfinu sjįlfu. En hvaš er slķk stefna annaš en okkar gamli kunningi frį sķšasta skeiši flokkssögunnar, hentistefnan?

Enn er žaš hin "hagnżta pólitķk" sem sigrar žegar Isegrim Schippels opinberlega hafnar varnarsveitum, sem hafa veriš meginatriši pólitķskrar stefnu okkar. Žessa žżšingu hefur upphlaup Schippels fyrir stefnu flokksins. Ašeins ķ samhengi viš allan žann straum og mišaš viš almennan grundvöll hentistefnunnar og afleišingar er hęgt aš meta og dęma žessa nżjustu yfirlżsingu sósķalista um įgęti hernašarstefnunnar.

 

II

Helsta einkenni hentistefnunnar er aš hśn leišir ęvinlega rökrétt til aš fórna lokamarki hreyfingarinnar, frelsun verkalżšsstéttarinnar fyrir nįnustu hagsmuni hennar, raunar ķmyndaša. Žessi lżsing į viš stefnu Schippels ķ smęstu atrišum. Žaš sést best į einum helstu rökum hans um hernašarstefnuna. En žaš sem einkum žvingar menn efnahagslega til aš halda ķ hernašarkerfiš skv. Schippel, er aš žaš losi samfélagiš undan efnahagslegum žrżstingi. Viš lķtum nś hjį žvķ, aš žessi undarlega fullyršing strķšir gegn einföldustu stašreyndum efnahagslķfsins. Til aš įtta okkur į žessum hugsunarhętti skulum viš um stund ganga śt frį aš žessi ranga fullyršing se rétt, aš hernašarstefnan "losi samfélagiš" ķ rauninni viš óžörf framleišsluöfl.

Hvernig kemur žetta viš verkalżšsstéttina? Greinilega žannig aš hśn losnar viš hluta af varališi sķnu ķ herinn, atvinnuleysingja sem héldu laununum nišri. Žannig batna vinnuskilyrši hennar. Hvaš tįknar žaš? Ašeins žetta: Til aš minnka frambošiš į vinnumarkašinum,samkeppnina, lįta verkamenn ķ fyrsta lagi hluta launa sinna af hendi ķ formi skatta til aš halda keppinautum sķnum uppi sem hermönnum. Ķ öšru lagi skapa žeir aušvaldsrķkinu verkfęri śr žessum keppinaut žeirra, til aš halda nišri öllum hreyfingum verkamanna til aš bęta stöšu sķna (verkföll, verkalżšsfélög), til aš drekkja žeim ķ blóši ef meš žarf. Žaš er verkfęri til aš hindra žį bót į stöšu verkalżšsins, sem hernašarstefnan įtti aš leiša til skv. Schippel. Ķ žrišja lagi gera verkamenn žessa keppinauta sķna aš traustustu stoš pólitķsks afturhalds, ž. e. félagslegrar undirokunar žeirra sjįlfra.

Meš öšrum oršum: hernašarstefnan bjargar verkamönnum frį lękkun launa um įkvešna upphęš ķ augnablikinu, en ķ stašinn glata žeir aš miklu leyti möguleikum į aš berjast stöšugt fyrir hękkun launa sinna og bęttri stöšu. Žeir vinna sem seljendur vinnuafls, en tapa um leiš pólitķsku frelsi sķnu sem borgarar og tapa žį endanlega lķka sem seljendur vinnuafls. Žeir losa sig viš keppinauta af vinnumarkašinum en fį ķ stašinn varšmenn yfir launažręldómi sķnum. Žeir foršast launalękkun en draga jafnframt śr möguleikum į aš bęta stöšu sķna varanlega, sem og į möguleikum į endanlegri frelsun sinni efnahagslega, pólitķskt og félagslega. Žetta felst raunverulega ķ žvķ aš hernašarstefnan "létti" efnahagslegum žrżstingi af verkalżšsstéttinni. Hér, einsog viš allar vangaveltur hentistefnumanna sjįum viš hinum miklu markmišum sósķalķskrar frelsunar stéttarinnar fórnaš fyrir smįvęgilega stundarhagsmuni, og viš nįnari athugun reynast žeir vera mestmegnis ķmyndun.

En spurningin vaknar: hvernig fékk Schippel žį fįrįnlegu hugmynd aš hernašarstefnan yrši einnig verkalżšsstéttinni léttir ? Minnumst žess hvernig žetta sama mįl lķtur śt frį bęjardyrum aušvaldsins. Viš höfum sżnt fram į aš hernašarstefnan skapar aušvaldinu hina aršvęnlegustu fjįrfestingu, sem žaš mį sķst įn vera. Raunar er ljóst, aš žaš skattfé sem rķkisstjórnin heimtir til aš fylgja hernašarstefnu, hefši hśn einnig getaš notaš til aš verja meiru til menningarmįla, og žaš hefši skapaš samsvarandi eftirspurn eftir samfélagslegri vinnu. Hefši fólkiš fengiš aš halda žessu fé, hefši žaš skapaš aukna eftirspurn eftir neysluvörum. Raunar er ljóst, aš žannig séš, "léttir" hernašarstefnan engu af samfélaginu ķ heild. En mįliš lķtur öšruvķsi śt frį sjónarmiši aušvaldsgróšans, frį sjónarmiši atvinnurekenda. Aušherrum er alls ekki sama hvort žeir fį vissa eftirspurn eftir vörum frį dreifšum einkaašiljum eša frį rķkinu. Eftirspurn rķkisins einkennist af öryggi, miklu magni, og hagstęšu veršlagi, oftast einokunarkenndu. Žvķ er rķkiš hagstęšasti kaupandi aušvaldsins og višskiptin viš žaš įkjósanlegustu.

En framleišsla til hernašaržarfa hefur annan, sérlega mikilvęgan kost fram yfir opinber śtgjöld til menningarmįla (skóla, samgöngur o. s. frv.). Žaš eru stöšugar tęknibyltingar og óstöšvandi vöxtur śtgjalda. Žvķ er hernašarstefnan óžrotleg uppspretta aušvaldsgróša og veršur sķfellt rķkulegri. Žannig gerir hśn aušvaldiš aš žvķ mikla félagslega afli sem stendur andspęnis t. d. verkamönnum Krupps og Stumms. Fyrir samfélagiš er hernašarstefnan efnahagslega alveg fįrįnleg sóun į gķfurlegum framleišsluöflum. Fyrir verkalżšsstéttina žżšir hśn versnandi afkomu tiI aš žręlka hana félagslega. En aušvaldsstéttinni er hśn efnahagslega ómissandi fjįrfesting, sś sem af ber, og pólitķskt er hśn besta stoš stéttarveldis hennar. Žegar žvķ Schippel kallar hernašarstefnuna einfaldlega naušsynlegan "létti" efnahagslega, žį leggur hann greinilega samfélagshagsmuni aš jöfnu viš aušvaldshagsmuni, og tekur žannig, einsog ég sagši ķ upphafi, borgaralega afstöšu. En ekki nóg meš žaš. Žar sem hann gerir rįš fyrir aš sérhver hagnašur atvinnurekenda sé óhjįkvęmilega einnig hagnašur verkalżšsstéttarinnar, gengur hann śt frį kenningunni um aš hagsmunir aušvalds og verkalżšs fari saman.

Žetta er enn sama afstaša og viš höfum įšur kynnst hjį Schippel - ķ tollamįlum. Žar vildi hann vernda verkamenn sem framleišendur fyrir skašvęnlegri samkeppni erlends išnašar og tók žvķ ķ grundvallaratrišum afstöšu meš verndartollum. Alveg eins og ķ hermįlum sér hann hér ašeins beinan efnalegan hag verkamanna og sést yfir vķštękari félagslega hagsmuni žeirra, sem fara saman viš almennar félagslegar framfarir til frķverslunar og afnįms fastaherja. Og į bįšum svišum telur hann beinan efnalegan hag verkarnanna einfaldlega vera sama og hagsmuni aušvaldsins. Žvķ hann įlķtur aš allt sem sé atvinnurekendum ķ hag, sé verkalżšsstéttinni žaš lķka. Aš fórna lokatakmarki hreyfingarinnar fyrir stundarhagsmuni śt frį sjónarmiši sameiginlegra hagsmuna aušvalds og verkalżšsstéttar - žessar tvęr meginreglur mynda eina heild, og hśn er megineinkenni allrar endurskošunarstefnunnar.

Viš fyrstu sżn mį žaš koma į óvart aš talsmašur žessarar stefnu skuli geta stušst viš höfunda stefnuskrįr sósķalista og litiš ķ alvöru į Friedrich Engels sem heimild sķna ķ hermįlum, žegar hann žó byggir į Freiherr von Stumm. Žaš sem Schippel žykist eiga sameiginlegt meš Friedrich Engels er skilningur į sögulegri naušsyn og sögulegri žróun hernašarstefnunnar. En žetta sannar bara enn einu sinni aš einsog illa melt dķalektķk Hegels įšur, žannig leišir nś illa melt söguskošun Marx til hins herfilegasta ruglings ķ höfšum manna. Žaš sżnir sig ennfremur, aš svo byltingarsinnašur sem dķalektķskur hugsunarhįttur er almennt, og efnisleg söguspeki sérstaklega, sé rétt skiliš, žį leišir misskilningur į žeim til hįskalegrar afturhaldssemi. Lesi menn tilvitnanir Schippels ķ Engels, sérstaklega ķ Anti-Dühring, um žróun hernašarkerfisins til afnįms žess sjįlfs og til alžżšuhers, žį viršist viš fyrstu sżn óljóst ķ hverju munurinn liggur į venjulegri tślkun flokksins annarsvegar og Schippels hinsvegar. Viš lķtum į hernašarstefnuna ķ nśverandi mynd sem ešlilegan og óhjįkvęmilegan įvöxt samfélagsžróunarinnar - žaš gerir Schippel lķka. Viš fullyršum aš žróun hernašarstefnunnar leiši til alžżšuhers - Schippel lķka. Hvar er žį munurinn sem gat leitt Schippel til afturhaldssamrar andstöšu sinnar viš kröfuna um varnarsveitir? Žaš er mjög einfalt. Eins og Engels sjįum viš ķ innri žróun hernašarstefnunnar til varnarsveita einungis forsendur afnįms hennar. En Schippel telur aš alžżšuher framtķšarinnar munu af sjįlfu sér vaxa "innan śr" nśverandi herskipulagi. Viš byggjum į efnislegum skilyršum sem leišir af hlutlęgri žróun, af śtbreišslu almennrar herskyldu og styttingu heržjónustu - og viljum koma į varnarsveitum meš pólitķskri barįttu. En Schippel treystir į eigin žróun hernašarstefnunnar meš žvķ sem henni fylgir, og stimplar allar mešvitašar ašgeršir til aš koma į varnarsveitum sem draumóra og bjórstofupólitķk.

Žaš sem viš fįum śt śr žessu er ekki söguskošun Engels, heldur Bernsteins. Einsog Bernstein įlķtur aš hagkerfi aušvaldsins muni "vaxa" af sjįlfu sér inn ķ sósķalismann stig af stigi, įn skyndilegra breytinga, žannig įlķtur Schippel aš alžżšuherinn muni vaxa af sjįlfu sér śr nśtķma hernašarskipan. Schippel skilur ekki, hvaš varšar hernašarstefnuna, aš hlutlęg žróun fęrir okkur ašeins skilyrši ęšra žróunarstigs. Eins lķtur Bernstein į aušvaldiš ķ heild. En įn markvissrar barįttu okkar, įn pólitķskrar barįttu verkalżšsstéttarinnar fyrir sósķalķskri byltingu eša fyrir varnarsveitum veršur hvorki eitt né annaš nokkurn tķma aš raunveruleika. En žarsem žessi žęgilegi "vöxtur" er bara tįlsżn, fyrirslįttur endurskošunarmanna til aš vķkja af braut markvissrar byltingarbarįttu, žį skreppur sś félagslega og pólitķska umbylting sem nįš veršur eftir žessum leišum saman ķ vesęldarlegt, borgaralegt umbótastagl. Einsog ķ kenningum Bernsteins um "hęgfara félagslega žróun" hvarf allt śr hugtakinu sósķalismi sem viš meinum meš žvķ, og sósķalisminn varš aš "samfélagslegu eftirliti" ž.e. aš bitlausum borgaralegum žjóšfélagsumbótum, žannig breyttist "alžżšuherinn" ķ skilningi Schippels. Okkar takmark er frjįls, vopnuš alžżša, sem sjįlf tekur įkvaršanir um strķš og friš. En hann skilur oršiš sem almenna herskyldu allra vķgra žegna um skamma hrķš samkvęmt nśverandi kerfi fastahersins. Sé skošun Schippels beitt į öll markmiš pólitķskrar barįttu okkar, leišir hśn einfaldlega til aš gefa alla stefnuskrį sósķalista upp į bįtinn.

Mįlsvörn Schippels fyrir hernašarstefnuna er įžreifanlegt dęmi um allan hentistefnustrauminn ķ flokki okkar, og jafnframt mikilvęgt skref ķ žróun hans. Og įšur hafši heyrst frį žingmanni sósķalista, Heine, aš viš vissar ašstęšur mętti samžykkja hernašarlegar fjįrveitingar til aušvaldsstjórnar. En žaš įtti bara aš vera tilslökun vegna ęšri markmiša lżšręšisins. Heine hafši alltént hugsaš sér aš lįta fallbyssur ķ skiptum fyrir lżšréttindi. Nś lżsir Schippel žvķ yfir, aš fallbyssurnar séu naušsynlegar sem fallbyssur. Žótt žetta komi śt į eitt - stušning viš hernašarstefnuna, žį byggist hann žó hjį Heine į misskilningi į barįttuašferš sósķalista, en Schippel beinir barįttunni einfaldlega aš öšru markmiši. Hinn fyrri stakk upp į borgaralegri barįttuašferš ķ staš sósķalķskrar, en hinn seinni lętur sér ekki bregša viš aš setja borgaralega stefnu ķ staš sósķalķskrar.

Ķ "vantrś" Schippels į varnarsveitir er "hin hagnżta pólitķk" komin į leišarenda. Hśn kemst ekki nęr afturhaldinu, nś į hśn ašeins eftir aš ženjast yfir į önnur stefnumįl og kasta žannig af sér sķšustu ręflunum af hinni sósķalķsku skikkju, sem enn skrżša hana. Žį birtist hśn ķ klassķskri nekt sinni sem - séra Naumann[38].

 

III

Vęri sósķalistaflokkurinn umręšuklśbbur um žjóšfélagsmįl, žį gęti hann įlitiš mįl Schippels afgreitt eftir aš hafa fjallaš um žaš fręšilega. En žar sem hann er flokkur pólitķskrar barįttu žį leysir žaš ekki mįliš aš sżnt er fram į aš afstaša Schippels sé fręšilega röng. Žvert į móti, meš žvķ er mįliš ašeins lagt fyrir. Rit Schippels um varnarsveitirnar er ekki bara birting įkvešinna hugsana, hśn er lķka pólitķsk athöfn. Žvķ getur flokkurinn ekki svaraš henni meš žvķ einu aš hrekja žessar skošanir, heldur veršur einnig aš svara meš pólitķskri athöfn. Og sś athöfn veršur aš vera ķ samręmi viš mikilvęgi yfirlżsinga Schippels.

Undanfariš įr varš nokkurn veginn allt sem hingaš til hefur talist hornsteinar sósķalismans fyrir įrįsum śr röšum okkar sjįlfra. Eduard Bernstein lżsti žvķ yfir aš hann męti lokatakmark hreyfingar öreiganna einskis. Wolfgang Heine sżndi meš hrossakaupstillögum sķnum aš hefšbundin barįttuašferš sósķalista er honum ķ rauninni einskis virši. Nś sannar Schippel aš hann er lķka beinlķnis hafinn yfir pólitķska stefnu flokksins. Nęstum ekkert grundvallaratriši barįttu öreiganna fékk friš fyrir eyšingartilraunum einstakra fulltrśa flokksins. Heildarmyndin er hreint ekki įnęgjuleg. En śt frį hagsmunum flokksins veršur aš gera greinarmun į žessum žżšingarmiklu yfirlżsingum. Gagnrżni Bernsteins į fręšilegu góssi okkar er tvķmęlalaust mjög örlagarķkur atburšur. En hentistefnan ķ starfi er hreyfingunni ólķkt hęttulegri. Efasemdum um lokatakmarkiš getur hreyfingin sjįlf feykt burtu, svo fremi hśn sé heilbrigš og öflug ķ beinni barįttu. En žegar nįnustu markmiš eru dregin ķ efa, sem sé sjįlf hin beina barįtta, žį veršur allur flokkurinn, lokatakmark og hreyfing "ekkert", ekki bara ķ einstaklingsvitund žessa eša hins flokksspekings, heldur einnig ķ hinum įžreifanlega hlutveruleika.

Įrįs Schippels beinist ašeins gegn einu atriši ķ pólitķskri stefnuskrį okkar. En ķ ljósi grundvallaržżšingar hernašarstefnunnar fyrir nśtķmarķki, žį felst ķ žessu eina atriši raunverulega afneitun į allri pólitķskri barįttu sósķalista.

Ķ hernašarstefnunni kristallast mįttur og drottnun aušvaldsrķkisins sem og borgarastéttarinnar, og žar sem sósķalistar eru eini flokkurinn sem berst gegn henni af grundvallarįstęšum žį er į hinn bóginn grundvallarbarįtta gegn hernašarstefnunni ķ ešli sósķalismans. Aš falla frį barįttu gegn hernašarkerfinu žżšir ķ reynd aš hafna barįttu gegn rķkjandi samfélagskerfi. Ķ lok sķšasta kafla sagši ég aš hentistefnan ętti einungis eftir aš fęra afstöšu Schippels til varnarsveita yfir į önnur stefnuskrįratriši, žar meš hefši hśn hafnaš sósķalismanum algerlega. Žį įtti ég einungis viš huglęga, mešvitaša žróun fylgismanna žessarar stefnu. Hlutlęgt hefur žessi žróun žegar gerst meš yfirlżsingu Schippels.

Rétt er aš vķkja aš enn einu atriši ķ yfirlżsingum hentistefnumanna undanfariš, og einkum ķ framgöngu Schippels, žó ekki vęri nema vegna žess hve dęmigert žaš er. En žaš er hve leikandi létt, meš óbifanlegri ró, ķ sķšasta tilviki meš glašvęrum yndisžokka, menn tęta ķ sundur grundvallaratriši sem runnin eru ķ merg og blóš hverjum félaga flokksins sem ekki sér mįlefni hans ašeins aš ofan. Aš hrófla viš žessum grundvallaratrišum ętti aš vekja hverjum einlęgum sósķalista a.m.k. alvarlegar samviskuspurningar. Žessi léttleiki er ótvķręš merki, burtséš frį öllum öšrum, um hve lįgt risiš er į byltingarvitundinni, hve sljó hśn er. Slķka hluti mį kalla óskynjanlega og lķtilshįttar, en heir eru įreišanlega meginatriši fyrir flokk einsog sósķalista, sem um sinn hlżtur aš stefna aš hugmyndalegum sigrum en ekki raunverulegum, og sem hlżtur aš gera miklar kröfur til anda einstakra félaga sinna. Borgaralegum hugsunarhętti hentistefnumanna fylgja ešlilega borgaralegar tilfinningar.

Alhliša įhrifamįttur yfirlżsingar Schippels krefst samsvarandi yfirlżsingar į móti frį flokkinum. Hvaš žarf aš felast ķ žessari gagnašgerš? Ķ fyrsta lagi žarf greinilega og ótvķręša afstöšu allra flokksblaša til mįlsins, sem og umręšur um mįliš į flokksfundum. Fylgi ekki flokkurinn ķ heild afstöšu Schippels, žeirri aš almannafundir séu ašeins til aš kasta beinum "slagorša" fyrir fjöldann svo aš hann kjósi pólitķskt "ęšri veru" į žingiš, žį getur flokkurinn ekki litiš į umręšur um mikilvęgustu stefnumįl sķn sem e. k. sérrétt fyrir fķna fólkiš, ašeins fyrir śrvališ, ekki fyrir allan žorra flokksfélaga. Žvert į móti, ašeins žaš aš vekja umręšurnar upp mešal flokksfjöldans getur hindraš śtbreišslu skošana Schippels.

Ķ öšru lagi, og žaš er enn mikilvęgara, žarf žingflokkur sósķalista aš taka afstöšu. Hann žarf öllum fremur aš segja śrslitaoršin ķ mįli Schippels, annarsvegar vegna žess aš Schippel er žingmašur og ķ žingflokkinum, hinsvegar vegna žess aš mįliš, sem hann fjallaši um, er eitt helsta višfangsefni hinnar žinglegu barįttu. Viš vitum ekki hvort žingflokkurinn hefur gert eitthvaš ķ mįlinu eša ekki. En fljótlega eftir aš grein Isegrims birtist, var opinbert leyndarmįl hver stóš bak viš dulnefniš. Lķklegast er žvķ aš žingflokkurinn hafi ekki horft bara į žaš meš krosslagša arma aš hęšst vęri aš starfi hans sjįlfs śr eigin röšum.

Og hafi žingflokkurinn ekki gert žaš įšur, žį gat hann bętt śr vanrękslunni, eftir aš Kautsky hafši dregiš saušargęruna af Schippel. En hvort sem žingflokkurinn hefur tekiš afstöšu til mįls Schippels eša ekki, žį kemur žaš śt į eitt, į mešan flokkurinn ķ heild hefur ekki fengiš vitneskju um žaš. Sósķalistar neyšast tilaš hręrast į parketgólfi borgaralegs žingręšis, sem er ešli žeirra framandi. Aš žvķ er viršist óviljandi og ómešvitaš hafa žeir tekiš upp margar sišvenjur žessa žingręšis, sem strķša žó ķ rauninni gegn lżšręšisešli žeirra. Žar į mešal er aš mķnu viti žaš aš žingflokkurinn skuli koma fram sem heild śt į viš ekki ašeins gagnvart öšrum flokkum, sem er brįšnaušsynlegt, heldur einnig gagnvart eigin flokki, en žaš getur leitt til óheilbrigšs įstands. Žingleg barįtta borgaralegra flokka er mestmegnis frįhrindandi, hrossakaup o.ž.u.l. Žingflokkar žeirra hafa žvķ fullkomna įstęšu til aš foršast svišsljósiš. Žingflokkur sósķalista hefur hinsvegar hvorki žörf fyrir aš lķta į afrakstur samninga sinna sem innra mįl, né tilefni til žess žegar um er aš ręša meginreglur flokksins eša mikilvęgar barįttuašferšir. Žaš nęgši aš afgreiša slķk mįl bara į lokušum fundi žingflokksins ef ašeins vęri um įkvešna atkvęšagreišslu hans ķ žinginu aš ręša, eins og hjį borgaralegum flokkum. En sósķalistum er žingleg barįtta miklu mikilvęgari sem įróšur, en sem beint starf. Formleg meirihlutaįkvöršun žingflokksins skiptir žį žvķ minna mįli en sjįlfar umręšur hans, til aš skżra mįlin. Flokkinum er a. m. k. jafnmikilvęgt aš vita hvaš fulltrśar hans hugsa um žingmįl, eins og hvernig žeir ķ heild greiša atkvęši um žau. Ķ allżšręšislegum flokki er ekki viš neinar ašstęšur hęgt aš lķta svo į aš sambandi kjósenda og žingmanna sé fullnęgt meš kosningum og formlegum, stuttoršum skżrslum į flokksžingum. Žingflokkurinn veršur einmitt aš halda sambandinu viš almenna flokksmenn eins órófnu og lifandi og nokkur leiš er. Žetta veršur hreint og beint lķfsskilyrši žegar litiš er til hentistefnustraumanna sem komiš hafa fram einmitt mešal žingmanna flokksins undanfariš. Opinber afstaša žingflokksins til yfirlżsinga Schippels var og er naušsynleg einmitt vegna žess aš flokkurinn almennt hefur einfaldlega ekki efnisleg tök į žvķ aš koma fram sem heild ķ žessu mįli, hversu gjarnan sem hann vildi. Žingflokkurinn er śtvalinn pólitķskur fulltrśi flokksheildarinnar, og meš žvķ aš ganga sjįlfur opinskįtt fram, hefši hann getaš hjįlpaš flokkinum óbeint til aš taka hina naušsynlegu afstöšu.

Ķ žrišja lagi veršur loks flokkurinn sjįlfur aš segja įlit sitt į mįli Schippels, į žann eina hįtt sem hann getur į nęsta flokksžingi.

Žegar greinar Bernsteins voru ręddar ķ Stuttgart var sagt aš flokksžing gęti ekki tekiš įkvaršanir um fręšileg efni. En ķ mįli Schippels er nś um hreint framkvęmdaatriši aš ręša. Sagt var aš hrossakaupatillögur Heines hefšu ašeins veriš óvišeigandi framtķšartónlist, sem flokkurinn žyrfti ekkert aš skipta sér af. Nś kemur Schippel meš samtķmatónlist. Og meš afstöšu Schippels til varnarsveitanna hefur hentistefnan sem sagt žróast til hins ķtrasta, komiš er aš dómsśrskurši. Mér sżnist brżnt verkefni fyrir flokkinn aš taka skżrt og ótvķrętt afstöšu og draga žannig rétta įlyktun af žessari žróun.

Hann hefur fyllilega įstęšu til žess. Hér er um aš ręša trśnašarmann flokksins, pólitķskan fulltrśa hans. Hlutverk hans var aš vera sverš flokksins ķ barįttu, starf hans aš vera brimbrjótur flokksins gegn įrįsum hins borgaralega rķkisvalds. En breytist brimbrjóturinn sķfellt ķ deigkenndan hlut, brotni sveršiš ķ barįttu eins og žaš vęri śr pappķr, er žį ekki komiš aš flokkinum fyrir sitt leyti aš hrópa aš žessari stefnu.

Burt meš sufliš -
ég žarf žess ei,
Ég smķša' ekki śr pappa sverš[39].

 

[Letter from Max Schippel]

24. febrśar 1899 fékk Leipziger Volkszeitung žetta bréf Schippels meš ósk um birtingu. Hann hafši žį lesiš fyrstu tvęr greinarnar:

Vinur minn Schoenlank!

Ég les greinar "rl" ķ Leipziger Volkszeitung alltaf af miklum įhuga. Ekki er žaš vegna žess aš ég sé žeim alltaf sammįla ķ öllum atrišum. En ég met mikils hinn įkafa barįttuanda žeirra, einlęga sannfęringu og örvandi dķalektķk.

Og nś fylgist ég lķka meš, ekki įn undrunar, hvernig nišurstöšurnar hrannast upp, ę hęrra og hrašar, į grundvelli žessarar einu forsendu:

Samkvęmt Schippel neyša okkur efnahagslegar įstęšur til aš višhalda hernašarkerfinu. En žęr eru aš žetta kerfi léttir efnahagslegum žrżstingi af samfélaginu. Schippel telur hernašarstefnuna létti einnig frį sjónarmiši verkalżšsstéttarinnar ... žarsem hann gengur śt frį žvķ aš hagsmunir aušmagns og vinnuafls fari saman.

Viršum nišurstöšurnar, en forsendan er bara alröng og haldlaus! Ég hafši einungis lżst žvķ yfir ķ Neue Zeit aš hin hrikalegu óframleišnu śtgjöld hvort heldur einkaašilja ķ brjįlęšislegan munaš og fķflaskap, eša hins opinbera til hermįla, bitlinga og alls kyns prjįls dręgju śr hitasóttinni sem herjaši stöšugt į samfélag "offramleišslu", ef ekki kęmi til óframleišin sóun, stöšugt fyrirferšarmeiri viš hliš upphlešslu til framleišslu. Žar meš hefi ég aušvitaš ekki į nokkurn hįtt fagnaš sóun og óframleišnum śtgjöldum, enn sķšur hefi ég krafist žeirra ķ žįgu verkalżšsstéttarinnar. Ég hefi ašeins reynt aš benda į raunveruleg įhrif žeirra "į nśtķmasamfélag", önnur, en venjan er aš leggja įherslu į.

Framanaf hélt ég öruggt, aš enginn myndi telja mig forvķgismann "žessa nśtķmasamfélags". En sķšan hefi ég öšlast marghįttaša reynslu af deilum sósķalista, og til žess aš foršast alla mistślkun, skaut ég eftir į inn ķ klausuna um offramleišslu žessari litlu mįlsgrein:

Aušvitaš gerir žaš hernašarstefnuna mér ekki gešžekkari heldur žeim mun ógešfelldari.

Žaš žżšir einfaldlega: žeim mun forsmįnarlegri. En žessir yfirgengilegu fyrirvarar mķnir viršast ekkert ętla aš duga. "Žar viš stendur" - rétt eins og veriš vęri aš rökręša viš borgaralegar konur.

En eftir aš ég hefi nś skķrskotaš til hreinskilni "rl", dįlkahöfundar Leipziger Zeitung, treysti ég į, aš honum muni nś skiljast aš hér hefur hann fullkomlega žjófstartaš, og aš kapphlaup okkar um veršlaun fyrir öreigalegasta og byltingarsinnašasta hugarfar veršur aš hefjast aš nżju.

Yšar
Max Schippel.

 

IV

Fylgist félagi Schippel undrandi "meš nišurstöšunum sem hrannast upp, ę hęrra og hrašar", į grundvelli einnar skošunar, sem hann lét ķ ljós, žį sannar žaš bara enn einu sinni aš skošanir fara aš įkvešnum rökum, jafnvel žótt menn geri žaš ekki.

Fyrst er žess aš gęta, aš svar Schippels hér nęst į undan er merkileg višbót viš hugmyndir hans ķ Neue Zeit um aš hernašarstefnan sé efnahagslegur "léttir" fyrir aušvaldssamfélagiš: Auk hernašarstefnu birtast nś lķka "bitlingar og allskyns prjįl" sem og "brjįlęšislegur munašur og fķflaskapur einkaašilja" sem efnahagslegur léttir og ašferšir til aš foršast kreppur. Hin sérstaka skošun um efnahagslegt hlutverk hernašarstefnunnar žróast žar meš yfir ķ almenna kenningu um aš sóun lagfęri efnahagslķf aušvaldsins. Žaš sannar aš ég hefi gert Freiherr von Stumm rangt til sem žjóšhagfręšingi, žegar ég taldi hann leišarljós Schippels ķ fyrstu grein minni. Žegar Stumm taldi śtgjöld til hersins hin aršbęrustu, var hann aš minnsta kosti aš hugsa um žżšingu hernašarstefnunnar ķ barįttu um markaši og til aš verja "išnaš föšurlandsins". Žaš kemur žį ķ 1jós aš Schippel horfir alveg framhjį sérstöku hlutverki hernašarstefnunnar ķ aušvaldssamfélagi, ķ henni sér hann ašeins andrķka ašferš til aš splundra įkvešnu magni félagslegrar vinnu įrlega. Hernašarstefnan er honum efnahagslega eitt og hiš sama og t.d. sextįn hundar hertogafrśarinnar d'Uzés ķ Parķs, en žeir "létta" heilli ķbśš, fįeinum žjónum og heilu fatabśri hunda af hagkerfi aušvaldsins.

Verst er aš viš hinar öru breytingar į tilhneigingum félaga Schippels ķ hagfręši og stjórnmįlum hverfur hann hverju sinni svo gjörsamlega frį sķšustu afstöšu sinni, aš hann man ekki neitt. Annars hefši hann sem fyrrverandi Rodbertussinni hlotiš aš minnast hinna sķgildu sķšna Fjórša félagsmįlabréfs til von Kirchmann[40], žar sem fyrrverandi leišarljós hans rśstar nśverandi kenningu hans um kreppu og munaš. En žessi kenning er miklu eldri en Rodbertus.

Hafi kenningin um aš hernašarstefnan sérstaklega sé léttir fyrir efnahagslķfiš žótt nżjung a. m. k. ķ röšum sósķalista žį er hin almenna kenning um aš sóun bjargi efnahagslķfi aušvaldsins eins gömul og sjįlf borgaralega dólgahagfręšin.

Raunar hefur dólgahagfręšin ališ af sér margar kreppukenningar į villugöngu žróunar sinnar. En sś sem Schippel okkar hefur nś tileinkaš sér, er ein hin allra ómerkilegasta. Hvaš varšar skilning į innra gangvirki efnahagslķfs aušvaldsins er hśn meira aš segja į lęgra stigi en kenning auviršilegasta trśšs dólgahagfręšinnar, J. B. Say, um aš offramleišsla sé eiginlega vanframleišsla.

Hver er almennasta forsenda kenningar Schippels? Kreppur verša til vegna žess aš neyslan er of lķtil, mišaš viš magn framleidds varnings, kreppurnar mį žvķ hemja meš žvķ aš auka neyslu samfélagsins. Kreppumyndun aušvaldsskipulagsins er hér ekki skżrš meš innri hneigš framleišslunnar til aš brjótast śt fyrir takmarkanir markašsins, ekki meš stjórnleysi framleišslunnar, heldur meš endanlegu misręmi framleišslu og neyslu. Vörumagn aušvaldssamfélagsins er hér svo aš segja sett fram sem smjörfjall af įkvešinni stęrš, sem samfélagiš veršur aš éta sig ķ gegnum. Žvķ meira sem neytt er, žeim mun minna hvķlir eftir sem ómeltanlegt farg į efnahagslegri samvisku samfélagsins, žeim mun meiri er "léttirinn". Žetta er skilyršislaus kreppukenning sem hefur sömu afstöšu til hinnar afstęšu kreppukenningar Marx, einsog fólksfjölgunarkenning Malthusar hefur til kenningar Marx um afstęša offjölgun.

En samkvęmt žessari andrķku kenningu kemur ekki śt į eitt fyrir samfélagiš hver neytir. Verši neyslan bara til žess aš auka enn framleišsluna, žį vex smjörfjalliš aftur, og "samfélagiš" er engu bęttara, kreppusóttin skekur žaš įfram. Žaš er ekki fyrr en varningsins er neytt endanlega, žegar hans er neytt af fólki sem framleišir ekki sjįlft, aš samfélagiš andar loks léttar, kreppumyndun eru reistar skoršur.

Atvinnurekandinn Hinz veit ekki hvaš hann į aš gera viš vörurnar sem hann (ž. e. verkamenn hans) framleiddi. Til allrar hamingju stundar atvinnurekandinn Kunz brjįlęšislegan munaš og kaupir žessar óžęgilegu vörur af ašžrengdum stéttarfélaga sķnum. Sjįlfur hefur hann, Kunz, einnig ofgnótt af framleiddum varningi, sem "žjakar" hann. Svo vel vill til aš fyrrnefndur Hinz eyšir einnig mjög miklu ķ "munaš og fķflaskap" og bżšst fyrir sitt leyti hinum įhyggjufulla Kunz sem žrįšur kaupandi. Eftir lukkulega afstašin višskipti horfa nś atvinnurekendur okkar forviša hvor į annan, og langar helst til aš kalla upp: Ert žś brjįlašur eša ég? Reyndar eru žeir žaš bįšir. Žvķ hverju hafa žeir nįš meš ašgeršunum sem Schippel rįšlagši žeim? Vissulega hafa žeir hjįlpaš hvor öšrum til aš gereyša vissu magni af vörum. En ę!, tilgangur atvinnureksturs er ekki eyšilegging efnislegra veršmęta, heldur aš raungera gildisaukann ķ gjallandi gulli. Og hvaš žaš snertir jafngilda žessi snjöllu višskipti žvķ aš hvor atvinnurekandi hefši gleypt ķ sig sinn eigin óžarfa gildisauka, neytt hans. Žetta er ašferš Schippels tilaš milda kreppur. Eru kolabarónar Westfalens ašžrengdir vegna offramleišslu į kolum? Aularnir! Žeir eiga bara aš lįta kynda betur ķ höllum sķnum og žį er bśiš aš "létta į" kolamarkašinum. Kvarta eigendur marmaranįmanna ķ Carrara yfir sölutregšu? Lįti žeir žį gera hrossum sķnum hesthśs śr marmara, og žegar er aflétt "kreppusóttinni" į marmaramarkašinum. Og dragi upp óvešursskż almennrar verslunarkreppu, žį kallar Schippel til aušvaldsins: "Meiri ostrur, meira kampavķn, fleiri einkennisklędda žjóna, fleiri ballettdansmeyjar, og ykkur er borgiš." Ég óttast bara aš žessir gömlu bragšarefir svari honum: "Herra minn, žér įlķtiš okkur heimskari en viš erum:"

Žessi andrķka efnahagskenning leišir ennfremur til merkilegrar nišurstöšu, félagslega og pólitķskt. Žvķ ef efnahagslķfinu léttir og kreppur mildast viš óframleišna neyslu, ž. e. neyslu rķkisins og borgaralegra stétta, žį viršist žaš vera hagur samfélagsins og munu jafna hringrįs framleišslunnar aš óframleišin neysla ženjist sem mest śt, en framleišin verši takmörkuš sem mest, sį hlutur samfélagslegra veršmęta, sem aušherrar og rķkiš tileinka sér, verši sem mestur, en hlutur vinnandi fólks sem minnstur, gróši og skattar verši sem mestir, launin sem lęgst. Verkamenn eru efnahagsleg "byrši" į samfélaginu og hundar hertogafrśarinnar d'Uzés efnahagslegur bjargvęttur - žetta leišir af "léttis"kenningu Schippels.

Ég sagši aš hśn vęri ómerkilegust kenninga jafnvel dólgahagfręšinnar. Hver er męlikvaršinn į ómerkileika ķ dólgahagfręši? Ešli dólgahagfręšinnar er aš hśn sér ferli hagkerfis aušvaldsins, ekki ķ djśplęgu samhengi žeirra og innra ešli, heldur ķ sundrung žeirra į yfirboršinu ķ samkeppni; ekki ķ gegnum sjónauka vķsindanna, heldur ķ gegnum gleraugu einstaklingshagsmuna borgaralegs samfélags. Alveg eins og sjónarhorn žessara einstaklinga er mynd samfélagsins breytileg, og endurspeglun žess ķ heila hagfręšingsins veršur meira eša minna afskręmd. Žvķ nęr sem sjónarhóllinn er hinu eiginlega framleišsluferli, žeim mun nęr er skošunin sannleikanum. Og žvķ meir sem rannsakandinn nįlgast markašinn, sviš algerrar drottnunar samkeppninnar, žvķ fremur stendur mynd samfélagsins į haus, žašan séš.

Kreppukenning Schippels er, eins og ég hefi sżnt framį, algerlega stašlaus frį sjónarmiši aušherranna sem stéttar: ķ henni felst einfaldlega aš aušvaldsstéttin skuli sjįlf neyta sinnar eigin ofgnóttar af vörum. En einstakur išjuhöldur myndi einnig hrista hausinn yfir henni. Menn į borš viš Krupp eša von Heyl eru alltof vitrir til aš ganga ķ žeirri blekkingu aš munašur žeirra sjįlfra og stéttbręšra žeirra gęti į nokkurn hįtt rįšiš bót į kreppum. Sś skošun gęti ašeins komiš upp hjį kaupmanni ķ aušvaldskerfi, réttara sagt hjį kramara ķ aušvaldskerfi. Honum viršast beinir višskiptavinir hans, "höfšingjarnir" meš munaši sķnum, vera buršarįsar alls efnahagslķfsins. Kenning Schippels er ekki einu sinni uppįhellingur af afstöšu atvinnurekenda ķ aušvaldshagkerfi, hśn er beinlķnis fręšilegur bśningur sjónarmišs kramara ķ aušvaldskerfi.

Rétt einsog śtlistanir Ed. Bernsteins sżndu į sķnum tķma aš endurskošunarstefnan leišir til borgaralegrar stjórnmįlaafstöšu, žannig sżnir hugmynd Schippels um aš hernašarstefnan "létti" į samfélaginu, aš efnahagslegar forsendur hennar eru borgaralega dólgahagfręšin.

En Schippel afneitar pólitķskum įlyktunum mķnum af "léttiskenningu" hans. Hann hefši bara talaš um aš létta af samfélaginu, en ekki verkalżšsstéttinni, til aš foršast misskilning hefši hann ennfremur skotiš žvķ inn, skżrt og greinilega, aš žetta "gerši honum hernašarstefnuna ekki gešžekkari, heldur ógešfelldari". Ętla mętti aš Schippel teldi hernašarstefnuna skašlega efnahagslega frį sjónarmiši verkalżšsstéttarinnar.

Til hvers var hann žį aš vķsa į efnahagslegan létti? Hvaša įlyktanir dregur hann af honum um afstöšu verkalżšsstéttarinnar til hernašarstefnunnar? Hlżšum į: "Aušvitaš gerir žaš [žessi efnahagslegi léttir -R. L.] hernašarstefnuna ekki gešžekkari mér, heldur žeim mun ógešfelldari. En frį žessu sjónarmiši get ég hinsvegar ekki tekiš undir öskur smįborgaralegra frjįlshyggjumanna um efnahagslegt hrun vegna óframleišinna hernašarśtgjalda (Neue Zeit nr. 20, bls. 617, auškennt af R. L.). Žį skošun, aš hernašarstefnan rśsti efnahagslķfiš, telur Schippel sem sagt smįborgaralega, ranga. Hernašarstefnan žżšir žį ekkert hrun ķ hans augum, "aš taka undir öskur smįborgaralegra frjįlshyggjumanna" gegn hernašarstefnu, ž.e. aš berjast gegn henni, telur hann rangt, öll grein hans beinist aš žvķ aš sżna verkalżšsstéttinni fram į aš hernašarstefnan sé ómissandi. Hvaš merkir ķ ljósi žessa fyrirvarinn sem hann skżtur inn, um aš žetta geri honum hernašarstefnuna ekki gešžekkari, heldur žeim mun ógešfelldari? Hann er ašeins fullyršing um sįlarįstand: aš Schippel verji hernašarstefnuna ekki meš nautn, heldur meš ógeši, aš hann hafi sjįlfur enga gleši af hentistefnu sinni, aš hjarta hans sé betra en höfušiš.

Žegar vegna žessarar stašreyndar gęti ég ekki tekiš įskorun Schippels um kapphlaup "um hiš öreigalegasta og byltingarsinnašasta hugarfar". Drenglyndiš bannar mér kapphlaup viš mann sem tekur sér verstu hugsanlegu rįsstöšu, ž. e. snżr baki ķ brautina.

Leipzig 1899.

 


Athugasemdir:

[1] Į žżsku: Probleme des Sozialismus ķ Die neue Zeit, 1897-8 og Die Voraussetzungen des Sozialismus und die Aufgahen der Sozialdemokratie. Um žį bók fjallar 2. hluti. RL.

[2] Žżskir stjórnmįlamenn sem bošušu hvaš haršasta kśgun į verkalżšnum.

[3] Ķ nešanmgr. viš 3. bindi Aušmagnsins skrifar Fr. Engels: "Frį žvķ aš žetta var ritaš (1865) hefur samkeppni į heimsmarkašinum haršnaš verulega viš hraša išnžróun ķ öllum menningarlöndum, einkum žó Bandarķkjunum og Žżskalandi. Sjįlfum aušherrunum veršur ę ljósari sś stašreynd aš nśtķmaframleišsluöfl vaxa svo óskaplega aš žau eru aš yfirstķga lögmįl vörudreifingar aušvaldskerfisins, sem įttu žó aš rśma žau. Žetta birtist einkum ķ tveimur atrišum. Ķ fyrsta lagi ķ žessu nżja, almenna verndartollaęši, sem greinist frį gömlu tollverndinni einkanlega ķ žvķ aš nś eru einkum verndašar śtflutningshęfar vörur. Ķ öšru lagi ķ samböndum ( samsteypum) framleišenda ķ miklum išngreinum, til aš hafa stjórn į framleišslunni og žį einnig į verši og gróša. Žaš segir sig sjįlft aš slķkar tilraunir geta ašeins tekist ķ tiltölulega góšu vešri, efnahagslega. Fyrsti stormurinn mun feykja žeim burt og sanna aš enda žótt framleišslan žurfi stjórnar, žį er aušvaldsstéttin sķst til hennar fallin. En žangaš til hafa žessar samsteypur ašeins žann tilgang aš smįir verši étnir upp af stórum, enn hrašar en įšur." M/E: Werke, 25. bindi, bls. 130. RL

[4] (Eftirfarandi kafla var sleppt ķ 2. śtg., er klausan hér į undan bęttist inn: )

Ég įlķt aš į annan hįtt megi śtskżra logniš sem nś rķkir į heimsmarkašnum. Menn hafa vanist žvķ aš lķta į hinar miklu, endurteknu višskiptakreppur hingaš til sem ellikreppur aušvaldsins einsog Marx skilgreindi žęr ķ megindrįttum. Aš žęr skyldu birtast ķ framleišsluferlinu į u. ž. b. tķu įra fresti, virtist besta stašfesting žeirrar skilgreiningar. En aš minni hyggju byggist žessi skošun į misskilningi. Ef skošašar eru nįnar orsakir alžjóšlegu kreppnanna miklu, hverju sinni, hlżtur sś vissa aš vakna um žęr allar, aš žęr hafi ekki veriš ellimörk efnahagslķfs aušvaldsins, heldur barnasjśkdómar žess. Ekki žarf lengi aš hugsa sig um til aš sjį aš aušvaldskerfi įranna 1825, 1836, 1847 gat ómögulega getiš af sér žennan endurtekna įrekstur fullžroskašra framleišsluafla į takmörk markašsins, sem Marx dró upp ķ śtlķnum. Į žessum įrum lį aušvaldskerfiš nefnilega vķšast hvar ķ reifum.

[5] (Eftirfarandi var sleppt i 2. śtg.:)

En ķ heild į žetta kerfi fremur viš um fullžróaš efnahagslķf aušvalds, žar sem ganga mį śt frį heimsmarkašinum sem sjįlfsögšum hlut. Ašeins žį rķsa kreppurnar af innri, sjįlfstęšri hreyfingu framleišslu- og dreifingarferlis į žennan vélręna hįtt sem Marx gerši rįš fyrir. Žį žarf ekki ytra tilefni skyndilegra įfalla ķ ašstęšum framleišslu eša markašs. Ef viš lķtum į efnahagsįstandiš nśna, veršur aš višurkenna aš enn er žaš ekki komiš į žetta stig fullkomins žroska aušvaldsins, sem kenning Marx um reglubundna endurtekningu kreppna gengur śt frį. Heimsmarkašurinn er aš myndast. Žżskaland og Austurrķki komust ekki į stig eiginlegs stórišnašar fyrr en į įttunda įratuginum, Rśssland į žeim nķunda. Frakkland er enn aš verulegu leyti į stigi smįrekstrar. Balkanrķkin hafa enn ekki einu sinni brotist śr hlekkjum frumframleišslu, svo heitiš geti. Žaš var fyrst į nķunda įratuginum sem Amerķka, Įstralķa og Afrķka komust ķ mikil og stöšug vöruvišskipti viš Evrópu. Annarsvegar höfum viš žį aš baki skyndilega vķkkun į leiksviši efnahagslķfs aušvaldsins, svo sem varš meš reglubundnu millibili allt fram aš įttunda įratuginum og leiddi til umlišinna kreppna, sem kalla mį ęskukreppur. Hinsvegar er heimsmarkašurinn ekki enn kominn į žaš žróunarstig, žį tęmingu möguleika, sem gęti af sér örlögžrunginn, endurtekinn įrekstur framleišsluaflanna į takmörk markašarins, raunverulegar ellikreppur aušvaldsins. Viš erum nś į žvķ stigi aš kreppur fylgja ekki lengur uppgangi aušvaldsins, og enn ekki hnignun žess. Žetta millibilsįstand einkennist af žvķ, aš višskiptin hafa veriš heldur daufleg aš mešaltali sķšustu tvo įratugi, stutt tķmaskeiš uppgangs skiptast į viš löng lęgšarskeiš. En viš nįlgumst stöšugt upphaf endalokanna, tķmaskeiš lokakreppna aušvaldsins. Žaš leišir einmitt af sömu fyrirbęrum og halda kreppunum frį ķ bili. Žvķ žegar heimsmarkašurinn veršur mótašur ķ megindrįttum og getur ekki lengur stękkaš skyndilega, og ef framleišni vinnuaflsins eykst jafnframt stöšugt, žį hefjast fyrr eša sķšar reglubundnar żfingar framleišsluaflanna viš takmörk dreifingarinnar. Žęr verša sjįlfkrafa, vegna endurtekningarinnar, sķfellt haršari og stormasamari. Og sé eitthvaš sérstaklega til žess falliš aš fęra okkur nęr žessu tķmaskeiši, aš koma heimsmarkašinum skjótt į og tęma möguleika hans skjótt, žį eru žaš einmitt žau fyrirbęri sem Bernstein telur helstu "ašlögunartęki " aušvaldsins lįnakerfiš og samtök atvinnurekenda.

[6] Aušmagniš, III. M/E:Werke, 25. bindi, bls. 269 (sleppt ķ 2. śtg.:) Ašlögunartęki Bernsteins reynast žį óvirk og žaš sem hann kallar dęmi um ašlögun veršur aš leiša af öšrum orsökum.

[7] Konrad Schmidt: Takmark og hreyfing (Endziel und Bewegung) ķ Vorwärts, 20/2 k9 1898. Ég tel mér žeim mun fremur heimilt aš tengja kenningar K. Schmidts og Bernsteins, sem hinn sķšarnefndi hefur ekki mótmęlt einu orši žessum aths. viš skošanir hans ķ Vorwärts. RL.

[8] Sidney og Beatrice Webb:Theorie and Praxis der Englischen Gewerksvereine (Industrial democracy), Stuttgart 1898, annaš bindi, b1s.100 o. įfr. RL

[9] Aušmagniš, III. M/E:Werke, 25.bindi, bls. 245.

[10] (sleppt ķ 2. śtg.:) Ķ öllum mikilvęgustu löndunum og einmitt ķ žeim sem mest beita tollum, er aušvaldsframleišsla komin nokkurnveginn į sama stig.

[11] (sl.ķ 2.śtg.:) Hernašarstefnan hefur ekki lengur nein lönd aš opna aušvaldinu.

[12] Kenning um frišsamlegt samstarf aušvalds og verkalżšs. Grunneiningar samfélagsins įttu aš vera samvinnufélög ķ išnaši og landbśnaši, undir sameiginlegri stjórn.

[13] Prófessorarnir Wagner, Schmoller, Brentano o. fl. héldu rįšstefnu ķ Eisenach 1872. Žar bošušu žeir meš miklum gauragangi félagslegar umbętur verkalżšsstéttinni til verndar. Hlutu žeir hįšsglósuna "Kennaraboršssósķalistar" frį frjįlshyggjumanninum Oppenheim, er žeir stofnušu Samtök um félagslegar umbętur. Fįeinum įrum sķšar, žegar barįttan gegn sósķalistum haršnaši, greiddu leištogar žeirra atkvęši ķ rķkisžinginu meš framlengingu laga gegn sósķalistum. Starfsemi samtakanna var annars eingöngu įrleg žing žar sem lesnar voru upp įlitsgeršir prófessoranna um żmis mįl. Žau hafa gefiš śt meira en hundraš žykk bindi um efnahagsmįl. Loks gįfust žau upp į félagslegum umbótum og fįst žess ķ staš viš kreppur, samsteypur o. ž. u. l. RL

[14] (sl. ķ 2, śtg.:) menn sjį žęr fyrir, segja mį aš žeir taki frekari hlutlęgri žróun einsog aš kaupa skuldbréf meš afföllum. Og ęvinlega er gengiš śt frį andstęšunum einsog žęr geta oršiš skarpastar.

[15] Richard van der Borght: Handwörterbuch der Staatswissenschaften. I. RL

[16] Ath! Ķ mikilli śtbreišslu smįhlutabréfa sér Bernstein greinilega sönnun žess aš félagsleg aušlegš sé farin aš blessa jafnvel alžżšufólk meš hlutabréfum. Žvķ hverjir nema smįborgarar eša jafnvel verkamenn myndu kaupa hlutabréf fyrir smįmuni einsog 1 £ eša 20 mörk? Žvķ mišur byggist žessi tślkun į einfaldri reikningsvillu, hér er reiknaš meš nafnverši hlutabréfa ķ staš markašsveršs žeirra, en žaš er sitt hvaš. Dęmi. Hlutabréf ķ sušurafrķsku Randnįmunum eru skrįš į l£ eša 20 mörk, einsog flest nįmuhlutabréf. En verš žeirra er nś 43£ (sbr. Kauphallartķšindi ķ marslok), ž.e. ekki 20 mörk,heldur 860! Og svona er žetta yfirleitt allstašar. "Litlu" hlutabréfin, svo lżšręšislega sem žetta hljómar, reynast žį vera"įvķsanir" góšborgara" į samfélagslega aušlegš", en alls ekki smįborgara, hvaš žį öreiga, žvķ afar fįir fį žau į nafnverši.

[17] Ķ Leipziger Volkszeitung svarar Bernstein raunar nokkrum atrišum ķ greinaflokki mķnum vķtt og breitt, en svar hans er žannig, aš žaš opinberar bara vandręši hans. Til aš aušvelda sér svariš viš gagnrżni minni į vantrś hans į kreppur, t.d., gerir hann mér upp žęr skošanir, aš kreppukenningar Marx séu bara framtķšardraumar. En žetta er afar frjįlsleg tślkun orša minna, žvķ ég sagši ašeins, aš reglubundin, vélręn endurtekning kreppnanna, nįnar tiltekiš kreppur į tķu įra fresti, ęttu ašeins viš um fullžróašan heimsmarkaš. Um innihald kreppukenningar Marx sagši ég aš hśn vęri eina vķsindalega framsetning į gangi kreppna sem gerš hefši veriš, sem og į innri efnahagslegum orsökum allra umlišinna kreppna.

Enn undursamlegri eru svör Bernsteins viš öšrum atrišum gagnrżni mķnnar. Ég benti t.d. į aš sölusambönd dygšu ekki gegn stjórnleysi aušvaldsins, žó ekki vęri nema vegna žess aš žau leiša bara til haršari samkeppni į heimsmarkašinum, eins og sęist į dęmi sykurišnašarins. Žessu svarar Bernstein aš žaš sé aš vķsu rétt, en hert samkeppni ķ sykurišnaši ķ Englandi hafi vakiš öfluga framleišslu į įvaxtamauki og nišursušuvörum (bls.78). Svariš minnir į samtalsęfingarnar ķ fyrrihluta Ašferšar Ollendorfs fyrir sjįlfsnįm ķ tungumįlum:"Ermin er stutt, en skórinn er žröngur. Pabbi er stór, en mamma er farin aš sofa."

Meš įmóta röklegu samhengi svaraši Bernstein sönnunum mķnum fyrir žvķ aš lįnakerfiš gęti heldur ekki veriš "ašlögunartęki" gegn stjórnleysi aušvaldsins, vegna žess aš žaš auki beinlķnis į stjórnleysiš. Hann sagši aš lįnakerfiš hefši jafnframt eyšingarešlinu einnig jįkvętt, "skapandi" hlutverk, svosem einnig Marx hefši višurkennt. Ekki eru žetta beinlķnis nżjar fréttir žeim sem į grundvelli kenninga Marx finna yfirleitt alla sprota komandi sósķalķskrar umbreytingar samfélagsins ķ efnahagslķfi aušvaldsins, einnig hvaš varšar lįnakerfiš. Žaš sem deilan snerist um, var hvort žetta jįkvęša ešli lįnakerfisins, sem myndi nį śt yfir aušvaldskerfiš, reyndist lķka jįkvętt ķ efnahagslķfi aušvaldsins. Žaš er, hvort žaš gęti sigrast į stjórnleysi aušvaldsins eins og Bernstein hélt fram, eša hvort žaš myndi öllu fremur leiša til mótsagna og auka ašeins į stjórnleysiš, einsog ég sżndi fram į. Ķ ljósi žessa er tilvķsun Bernsteins til "sköpunargetu lįnakerfisins" upphafsatrišis deilunnar - einungis "fręšilegur flótti til žess sem er handan viš" - umręšuefniš. RL.

[18] "Samvinnuverksmišjur verkamannanna sjįlfra eru fyrstu brestirnir ķ hinni gömlu skipan, žótt raunverulegt skipulag žeirra hljóti aušvitaš hvarvetna aš endurskapa alla įgalla rķkjandi kerfis." Aušmagniš, III. M/E:Werke, 25. bindi, bls. 456. RL.

[19] Carl Rodbertus-Jagetzow žjóšhagfręšingur, var hugsušur prśssneskra jśnkara ķ borgarastétt. Gegn marxķskri byltingu bošaši hann rķkisaušvald.

[20] Carl Rodbertus-Jagetzow žjóšhagfręšingur, var hugsušur prśssneskra jśnkara ķ borgarastétt. Gegn marxķskri byltingu bošaši hann rķkisaušvald.

[21] (sl. ķ 2. śtg.): sem viršist nś vera ķ andarslitrunum.

[22] (sl. ķ 2. śtg.): 9. og 14. gr. sanna best hve lķtt žaš snertir eiginlegt lżšręši (14. grein austurrķsku stjórnarskrįrinnar, svokölluš neyšarįstandsgrein, frį 16/7 1876 leyfši keisara og rķkisstjórn aš gefa śt tilskipanir, įn žess aš žingiš kęmi žar nęrri. Tilskipanir žessar beindust einkum aš žvķ aš berja nišur alžżšuuppreisnir ķ žessu fjölžjóšarķki meš öllum tiltękum rįšum).

[23] (s1. ķ 2. śtg.): ... nśtķmastórrķkjum er hśn oršin ónaušsynleg. Efnahagsžróunin ... samruna og žvķ mį nś taka af umbśšir pólitķsks lżšręšis, įn hęttu fyrir borgaralegt samfélag.

[24] (sl.ķ 2.śtg.): af žvķ aš žau eru ķ beinu sambandi viš efnahagslegar žarfir og stefnu aušvaldsins. Af žvķ ... nišurleiš. Slįandi dęmi: Bandarķkin eftir strķšiš viš Spįnverja. Ķ Frakklandi byggist tilvera lżšveldisins einkum į alžjóšlegu stjórnmįlaįstandi, en žaš śtilokar strķš ķ bili. Kęmi aš slķku strķši er svo aš sjį sem Frakkland myndi ekki reynast višbśiš alžjóšastjórnmįlum. Svariš viš fyrsta ósigri Frakklands į vķgvellinum yrši žį aš lżsa yfir konungdęmi ķ Parķs.

[25] 14/11 1898 neyddi žżska stjórnin hina kķnversku til aš lįta af hendi Kjįtsjśflóa og uppland hans sem herstöš til 99 įra.

[26] (sl., ķ 2.śtg.): Bernstein segir ķ lokum "svars" sins til Kautsky, ķ Vorwärts 26/3 1899, aš hann sé alveg sammįla ašgeršaįętlun stefnuskrįr sósķalista, hann sé einungis meš nokkrar mótbįrur viš fręšilegan hluta hennar. Samt sem įšur telur hann sig greinilega hafa fullan rétt tilaš ganga ķ röšum flokksins, žvķ hvaša "mįli" skipti, "žótt ķ fręšilegum [hluta] sé setning sem samrżmist ekki lengur hugmyndum mķnum um žróunarleišina?" Žessi yfirlżsing sżnir ķ besta lagi hve gjörsamlega Bernstein er bśinn aš missa skyn į samhengi daglegs starfs sósķalista viš almenna grundvallarstefnu žeirra, aš sömu orš hafa mismunandi merkingu fyrir flokkinn og Bernstein. Reyndar leiša kenningar Bernsteins sjįlfs, einsog viš höfum séš, til žeirrar grundvallarskošunar sósķalista aš įn grundvallarstefnunnar sé öll daglega barįttan einskis nżt og tilgangslaus, aš sé horfiš frį lokatakmarkinu, hljóti öll hreyfingin aš farast.

[27] Sjį M&E: Śrvalsrit II, bls. 7-24. R. L. žekkti ašeins falsaša gerš inngangins (sbr. tilv. rit, bls. 7), žar sem sleppt var öllu byltingartali, samt skilur hśn anda hans réttilega.

[28] "Skašabętur teljum viš alls ekki śtilokašar ķ öllum tilfellum, Ég veit ekki hve oft Marx sagši mér aš žaš yrši okkur ódżrast aš kaupa af okkur allan lżšinn." (Fr. Engels: Mįlefni bęnda ķ Frakklandi og Žżskalandi. M/E: Werke 22.bindi, bls. 504). RL.

[29] (sl. ķ 2. śtg.): Rįš hans til sósķalista, "aš fara aš sofa", nįi žeir völdum, felur hitt ķ sér: aš fara nś aš sofa og bara yfirleitt, ž. e. aš gefast upp į stéttabarįttunni.

[30] (sl. ķ 2. śtg.:) Hafi einhver ķ upphafi rökręšnanna viš Bernstein enn vonast til aš hann yrši sannfęršur meš rökum śr vopnabśri fręša sósķalista, hann yrši aftur unninn fyrir hreyfinguna, žį veršur nś alveg aš falla frį žessari von. Žvķ sömu oršin tįkna nś ekki lengur sömu hugtök fyrir bįša mįlsašilja, sömu hugtök tįkna žeim ekki lengur sömu félagslegu stašreyndir. Rökręšurnar viš Bernstein eru oršnar aš įtökum tveggja lķfsskošana, tveggja stétta, tveggja samfélagsmynda. Bernstein og sósķalistar standa nś alveg į sinn hvorum grundvellinum.

[31] 1884 vildi meirihluti žinglišs žżska sósķalistaflokksins styšja śtgeršarfyrirtęki ķ einkaeign. Engels baršist gegn žessu og žvķ var hrundiš.

[32] Sķšasttalda atrišiš er rętt ķ nęstu köflum, Heine ķ lok 12. k. Vollmar taldi verulega žjóšnżtingu aušvaldsfyrirtękja įsamt smįvęgilegum tilslökunum viš verkalżšsstéttina vera félagslegar umbętur, en flokksžing sósķalista ķ Berlin, 1892, įlyktaši aš žessi kenning um rķkissósķalisma beindist aš žvķ aš kljśfa verkalżš frį sósķalistum. Landbśnašarsósķalisminn: hugmyndir um aš aušvaldsrķkiš ętti aš styšja smįfyrirtęki, žaš vęri sósķalķskt.

[33] (sl. ķ 2. śtg.): Einsog hśn hefur fullkomnast ķ framkvęmd ķ afstöšu Schippels til hernašarstefnunnar.

[34] (s1. ķ 2. śtg.): Ég hefi sagt: Hreyfingin veršur sósķalķsk, er hśn yfirvinnur hlišarstökk žau til stjórnleysis og hentistefnu, sem óhjįkvęmilega hljótast af vexti hennar. En aš yfirvinna er ekki hiš sama og aš lįta allt danka. Til aš yfirvinna nśverandi hentistefnu veršur aš vķsa henni į bug. Bernstein lżkur bók sinni į žvķ rįši til flokksins aš hann žori aš sżna sig einsog hann sé: lżšręšislegur og sósķalķskur umbótaflokkur. Aš mķnu viti žyrfti flokkurinn, ž.e. ęšsta vald hans, flokksžingiš, aš endurgjalda žetta rįš meš žvķ aš lįta Bernstein fyrir sitt leyti koma til dyranna eins og hann er klęddur: smįborgaralegur, lżšręšislegur framfarasnakkur.

[35] Žessar greinar birtust ķ Leipziger Volkszeitung (20.-22. og 25.feb.1899) sem svar viš greinum Max Schippel (sem skrifaši undir nafninu Isegrim): Trśši Friedrich Engels į varnarsveitir? og annarri grein gegn svari Kautskys viš žeirri grein. Fyrstu grein Schippels lauk į oršunum: "Burt meš sufliš Ég žarf žess ei! Śr pappa ég smķša ekki sverš!"

Til aš IV. grein skiljist, set ég į undan henni svar Schippels viš hinum fyrri, žaš birtist ķ sama hefti af Leipziger Volkszeitung og IV. RL.

[36] Johannes von Miquel, fjįrmįlarįšherra Prśsslands 1890-1901 gerši tekjuskatt aš žungamišju beinna skatta 1891, tekjur voru skattfrjįlsar uppaš 900 mörkum. Į tekjur žar fyrir ofan mįtti ķ mesta lagi leggja 4% skatta.

[37] Hann var išnjöfur ķ hergagnaframleišslu.

[38] Hann bošaši smįborgaralegar umbętur til aš sętta verkalżšsstéttina viš heimsvaldasinnaš rķkisvaldiš ("kristilega heimsvaldastefnu"). Hann hafši nįiš samstarf viš fjįrmįlaaušvaldiš og tengsl viš endurskošunarsinnaša leišstoga žżskra sósķalista.

[39] Ķ 2. śtg. var 13. k. sleppt allt aftur aš bréfi Schippels.

[40] Carl Rodbertus-Jagetzow: Das Kapital ... Berlin 1884, bls. 32 o.įfr.

 


Last updated on: 10.03.2008