Rósa Lśxembśrg

Og ķ žrišja sinn um belgķsku tilraunina[1].

1902


Source: Die neue Zeit (Stuttgart). 20. įrg. 1901-2, II bindi. I-II: bls. 203-210, III: bls. 274-280.
Translation: Örn Ólafsson
HTML Markup: Jonas Holmgren
Public Domain: Marxists Internet Archive (2008). You may freely copy, distribute, display and perform this work; as well as make derivative and commercial works. Please credit "Marxists Internet Archive" as your source.


I

Félaga E. Vandervelde svaraš

Ég vil ekki fresta ekki gagnrżni į sķšustu herferš belgķskra félaga okkar fyrir auknum kosningarétti, žangaš til linnir įrįsum borgaralegra andstęšinga sósķalista ķ Belgķu į žį. Žaš er af tveimur gildum įstęšum. Ķ fyrsta lagi veit ég aš sannur barįttuflokkur einsog bróšurflokkur okkar belgķski hęttir aldrei aš verša skotspónn andstęšinganna, og ķ öšru lagi veit ég af reynslunni aš Vandervelde og félagar létu slķkar įrįsir aldrei żkjamikiš į sig fį, heldur greiddu borgaralegum įrįsarmönnum sķnum ašeins nokkur vel velin högg og gengju sķšan leišar sinnar. Loks fannst belgķsku félögunum sjįlfum svo brżnt og mikilvęgt aš vega og meta sķšustu barįttuašferš sina, aš žeir héldu aukaflokksžing[2] ķ žvķ skyni.

Félagi Vandervelde sakar mig nś um aš lżsa atburšum ķ Belgķu alrangt. Frjįlslyndir hefšu alls engin įhrif haft į framgöngu leištoga sósķalista, og leištogar verkalżšsins hefšu haft sķnar eigin įstęšur fyrir žvķ hvernig žeir högušu barįttunni hverju sinni.

Vissulega gleddist enginn meira en ég yfir žvķ ef fundnar yršu villur ķ dapurlegum įlyktunum mķnum, og žaš af dómbęrasta ašilja, fremsta leištoga belgķskra félaga okkar. En žvķ mišur viršast mér śtlistanir félaga Vandervelde gera mįliš einungis myrkara og erfišara.

Frjįlslyndir hagnast sjįlfir į žvķ hve ranglįt kosningalöggjöfin er. Ķ barįttunni fyrir umbótum į henni žurfti aš draga žį einsog aš slįtrunarbekk. Ķ rauninni voru žeir ekki bandamenn sósķalista, heldur andstęšingar. Hvernig fer saman viš žetta, aš af tilliti til žessara svoköllušu vina sinna takmarkaši verkamannaflokkurinn barįttuna viš kosningarétt karla, afsalaši sér opinberri afmörkun į kosningarétti (viš 21. aldursįr) og féllst į aš hlutfallskosningar yršu settar ķ stjórnarskrį, svo lķtiš sem belgķsku félögunum var um žęr gefiš?

Hvernig fer žaš ennfremur saman viš žaš aš belgķsku verkalżšsforingjarnir lofsungu bandalag sitt viš frjįlslynda allan tķmann sem herferšin stóš og fyrsta hróp žeirra eftir ósigurinn var, innan žings og utan, til alžżšunnar: Bandalag okkar viš frjįlslynda er traustara en nokkru sinni fyrr!

Žaš er alveg rétt hjį félaga Vandervelde aš Frjįlslyndi flokkurinn belgķski er ķ rauninni andstęšingar kosningaréttarhreyfingarinnar, ekki fylgismenn hennar, enda kom žaš ķ ljós. En žaš afsannar ekki žį stašreynd aš belgķsku félagarnir voru ķ bandalagi viš žį ķ sķšustu orrustu, heldur skżrir einungis hversvegna barįttan hlaut viš slķkar ašstęšur aš leiša til hins herfilegasta ósigurs.

Og žaš stašfesta allar frekari śtskżringar félaga Vandervelde. Eftir aš frjįlslyndir höfšu svikiš verkamannaflokkinn žegar ķ upphafi herferšarinnar, hlaut aš vera ljóst, finnst mér, aš žingsalabarįttan var vonlaus, og einungis ašgeršir utan žings, į götum śti, gętu boriš einhvern įrangur. Félagi Vandervelde įlyktar žvert į móti, aš götuašgeršir hafi oršiš vonlausar um leiš og frjįlslyndir snerust gegn sósķalistum. Aframhald allsherjarverkfallsins hefši žį ekki getaš oršiš til neins annars en aš fį konung til aš leysa upp žingiš. Žegar konungurinn brįst, var ekki annaš aš gera en fara heim. Meš žessu vęri bśiš aš afskrifa allsherjarverkfall, ekki bara ķ žessu sķšasta tilviki, heldur almennt ķ Belgķu. Žvķ žaš nęgir aš frjįlslyndir taki afstöšu gegn fjöldahreyfingunni, aš Cléopold bišji hana aš fara til andskotans - į žetta tvennt mį treysta fullkomlega framvegis - til žess aš ašgeršir verkalżšsfjöldans séu lżstar tilgangslausar. Ķ ljósi žessa vantar okkur bara skżringu félaga Vandervelde, til hvers hafi eiginlega veriš lżst yfir allsherjarverkfalli, nema žį til aš leyfa öllum heiminum aš horfa į žann dįsamlega sjónleik aš menn leggja einhuga nišur vinnu og snśa jafneinhuga aftur til vinnu.

Mikilvęgust ķ žessari röksemdafęrslu félaga Vandervelde er žó hin óhjįkvęmilega įlyktun aš almennur kosningaréttur verši yfirleitt ašeins unninn eftir žinglegum leišum og til žess žurfi klerklegir aš sigrast hetjulega į sjįlfum sér. Žvķ félagi Vandervelde vitnar ķ fullri alvöru til ummęla leištoga belgķskra hęgrimanna, herra Woeste, žar sem hann tjįši sig fśsan til hvaša svindls meš kosningaréttinn sem vera skyldi, aš undanskildum ašeins almennum, ófölsušum kosningarétti, sem var žó kjarni mįlsins. Alveg er hętt aš vonast eftir ašgeršum almennings og eingöngu treyst į žingstarf, žaš er aš streitast viš aš telja andstęšinginum trś um aš hann hafi eiginlega bešiš ósigur, žegar hann žó var aš lemja mann ķ hausinn. Leitaš er aš tylliįstęšum ósigurs mešan barįttan stendur og žegar eftir ósigurinn hugga menn sig meš óljósu trausti į komandi sigra. Trśaš er į allskyns kraftaverk ķ stjórnmįlum, eins og aš konungur muni grķpa ķ taumana, andstęšingarnir fremja pólitķskt sjįlfsmorš. - Žetta er allt svo dęmigert fyrir barįttuašferšir frjįlslyndra smįborgara, aš enda žótt ég geri ekki rįš fyrir žinglżstum sįttmįla sósķalista og frjįlslyndra, žį hlżtur röksemdafęrsla félaga Vandervelde aš styšja žį skošun mina aš frjįlslyndir hafi haft andlega forystu ķ sķšustu herferš.

Hefši ég annars veriš ķ nokkrum vafa um aš skošanir mķnar stęšust hlutlęgt, žarsem žęr myndušust fjarri atburšum ķ Belgķu, žį hefši sį vafi horfiš viš nżafstašiš aukažing belgķsku félaganna. Įlyktunartillaga sósķalista ķ Charleroi um aš harma aš ašalrįšiš skyldi beina mönnum aftur til vinnu og um aš fordęma alla mįlamišlun viš borgaralega flokka; śtlistanir fulltrśa nįmumannafjöldans, elstu og mikilvęgustu lišssveita belgķsku verkamannahersins, sanna aš śr nęstu nįlęgš mįtti komast aš sömu nišurstöšu og ég gerši.

Vissulega lauk žinginu meš traustsyfirlżsingu til ašalrįšs verkamannaflokksins og žaš sannar, aš til allrar hamingju hafa aginn og traustiš til foringja okkar belgķska flokks enn ekki bešiš alvarlegan hnekki. En žessi fyrsta tilraun meš aš laga sig eftir ašferšum frjįlslyndra hefur žegar leitt til įkafra deilna, hśn žyrfti aš verša hin sķšasta, eigi ekki verra af aš hljótast.

Žar meš er félaga É. Vandervelde svaraš.

Viš žetta tękifęri finnst mér hinsvegar naušsynlegt aš koma meš nokkrar almennar hugleišingar um atburšina ķ Belgķu.

Geti öreigar ķ öšrum löndum dregiš einhvern lęrdóm skżrt og greinilega af belgķsku tilrauninni, žį er žaš aš mķnu įliti allavega sį, aš vonir sem eru bundnar einhliša viš žinglegar ašgeršir og borgaralegt lżšręši geta ašeins leitt okkur til nišurdrepandi pólitķsks ósigurs, hvaš eftir annaš. Ķ žessum skilningi ętti aš lķta į atburšina ķ Belgķu sem prófstein raunveruleikans į kenningar endurskošunarstefnunnar og žarafleišandi ęttu žeir aš leiša įhangendur hennar til aš endurskoša žessar kenningar rękilega.

Aš hluta gerist alger andstęša žessa. Bęši ķ belgķskum flokksblöšum og žżskum, ķ undarlegum samhljómi viš frjįlshyggju Mosse[3] og séra Naumann, er žvert į móti reynt aš hagnżta ósigurinn ķ Belgķu til aš endurskoša barįttuašferšir byltingarsinna. Žaš į aš hafa sannast ķ Belgķu aš allsherjarverkfall og śtiašgeršir almennt talaš séu śreltar og ónothęfar. Ķ blašinu Peuple ķ Brussel dregur félagi nokkur, Franz Fischer einkanlega žann lęrdóm af nżjustu reynslu, aš nś sé naušsynlegt aš hverfa frį "ašferš byltingarfrasa Frakkanna" til hinnar "ķgrundušu ašferšar skipulagningar og upplżsingar sem einkennir žżska sósķalista, framverši sósķalista ķ heiminum". Hann vitnar ķ grein ķ Hamburgar Echo um aš fall Parķsarkommśnunnar hafi veriš lokasönnun žess aš byltingarašferšin sé ónothęf.

En annarsstašar ķ žżskum flokksblöšum mįtti lķka lesa, žegar eftir lok allsherjarverkfallsins ķ Belgķu, aš "barįttuašferšin sem belgķsku félagarnir fylgi nśna sé engin önnur en ašferš žżskra sósķalista". Žżskir sósķalistar hafi ęvinlega barist gegn allsherjarverkfalli sem "ónothęfu og óžörfu", žeir hafi ęvinlega lżst žvķ yfir aš "pólitķsk skólun og skipulagning verkalżšsstéttarinnar sé eini undirbśningur pólitķskrar valdatöku sem raunverulega stefni aš markinu".

Röng endurskošun barįttuašferšar Belga af tilefni sišustu atburša gerist žį į vissan hįtt undir forystu žżskra sósķalista sérstaklega. Athugum nś ķ stuttu mįli hvaš mį leiša af barįttuašferš žżskra sósķalista um allsherjarverkfall, og sķšan almennt um hlutverk valdbeitingar ķ barįttu öreigastéttarinnar.

 

II

Allsherjarverkfall

Allsherjarverkfall er tvķmęlalaust eitt af elstu vķgoršum verkalżšshreyfingar nśtķmans og alltént eitt žeirra sem hvaš tķšast hefur valdiš įkafri barįttu mešal sósķalista. En lįti menn ekki ęrast af oršinu einu, hljóšunum, heldur rannsaki fyrirbęriš, žį hljóta žeir aš sjį aš nafniš allsherjarverkfall hefur ķ mismunandi tilvikum merkt alveg mismunandi fyrirbęri, og dómarnir um žaš hafa veriš mismunandi eftir žvķ. Ljóst er, aš hiš fręga allsherjarverkfall ķ strķši sem Nieuwenhuis bošaši, er annaš en alžjóšlegt allsherjarverkfall nįmumanna sem var skipulagt ķ upphafi tķunda įratugsins ķ Englandi. Į žingi franskra sósķalista ķ Lille (október 1890) bar Eleanor Marx upp tillögu um stušningsyfirlżsingu viš žaš. Jafnmikill munur er greinilega į allsherjarverkfalli allra greina til aš styšja jįrnbrautarmenn, sem reynt var ķ Frakklandi ķ október 1898 og mistókst hörmulega, og mjög vel heppnušu allsherjarverkfalli jįrnbrautarmanna viš noršausturbrautina ķ Sviss: Sigursęlt allsherjarverkfalliš ķ Carmaux 1893 sem var mótmęli gegn refsingum gegn nįmumannninum Calvignac, er hafši veriš kosinn borgarstjóri, žaš įtti greinilega ekkert sameiginlegt meš "hinum helga mįnuši", sem chartistar höfšu įkvešiš žegar ķ febrśar 1839, o. s. frv. Ķ stuttu mįli, fyrsta skilyrši žess aš hęgt sé aš fella ķgrundašan dóm um allsherjarverkföll, er aš ašgreina allsherjarverkföll į eins rķkis frį alžjóšlegum, pólitķsk frį faglegum, verkföll ķ einstökum starfsgreinum frį almennum, žau sem rķsa af einstökum atburši frį žeim sem koma til af almennri višleitni öreigastéttarinnar, o. s. frv. Žaš nęgir aš įtta sig į allri fjölbreytninni ķ žvķ hvernig allsherjarverkföll gerast, hve margvķsleg reynslan er af žessu barįttutęki, til aš sjį aš žaš er tómt hugsunarleysi aš leggja žetta allt aš jöfnu og hafna žessu vopni einfaldlega eša dżrka žaš.

Lķtum nś hjį allsherjarverkfalli verkalżšsfélaga ķ įkvešinni grein. Žaš er löngu oršiš hversdagslegt fyrirbęri ķ flestum löndum og žarf engar fręšikenningar um žaš. Ef viš snśum okkur sérstaklega aš pólitķsku allsherjarverkfalli, žį veršur aš minni hyggju, vegna ešlis žessarar barįttuašferšar, aš ašgreina tvennt: annarsvegar allsherjarverkfall stjórnleysingja og hinsvegar pólitķskt fjöldaverkfall viš tękifęri, einsog ég vil nefna žaš til brįšabirgša. Af fyrra tagi er einkum allsherjarverkfall sem į aš nį til allrar žjóšarinnar tilaš koma į sósķalķsku skipulagi. Frönsk verkalżšsfélög, Broussistar og Allemanistar hafa alla tķš haft žetta į heilanum. Žessi afstaša kom til dęmis skżrt fram ķ blašinu L'Internationale 27/5 1869: "Žegar verkföllin breišast śt, tengjast, eru žau mjög nįlęgt žvķ aš verša aš allsherjarverkfalli, og viš žęr frelsishugmyndir sem nś drottna, getur allsherjarverkfalli ašeins lokiš meš miklu hruni sem myndi framkvęma félagslega umbyltingu". Ķ sömu veru samžykkti žing franskra verkalżšsfélaga ķ Bordeaux 1888: "Einvöršungu allsherjarverkfall eša bylting geta leitt til frelsunar verkalżšsstéttarinnar". Žaš er dęmigert aš žessari samžykkt fylgdi önnur frį sama žingi, žar sem verkamenn eru hvattir til aš "ašgreina sig skżrt frį stjórnmįlamönnum, žvķ žeir svķki žį". Į sama grundvelli er loks franska tillagan, sem Briand bar fram og Legien baršist gegn, į sķšasta alžjóšlega žingi sósķalista ķ Paris, sumariš 1900, sem hvatti "verkamenn alls heimsins til aš skipuleggjast meš allsherjarverkfall fyrir augum. Bęši gęti žetta skipulag oršiš einfalt tęki ķ höndum žeirra, vogarstöng til aš žrżsta svo į aušvaldssamfélagiš sem meš žarf, til aš koma į naušsynlegum umbótum pólitķskt og efnahagslega, og lķka gęti hist svo vel į, aš allsherjarverkfalliš mętti nżtast žjóšfélagsbyltingu"[4]. (auškennt af R. L )

Af sama tagi er ennfremur hugmyndin um aš beita allsherjarverkfalli gegn aušvaldsstrķši: Žing alžjóšasambandsins lét žį hugmynd ķ ljós ķ įlyktun, žegar ķ Brüssel 1868, og Nieuwenhuis tók hana upp og baršist fyrir henni į alžjóšlegum žingum sósķalista į 10. įratuginum ķ Brüssel, Zürich og London.

Ķ bįšum tilvikum einkennist višhorfiš af trś į allsherjarverkfall sem allsherjarmešal gegn aušvaldssamfélaginu ķ heild, eša, sem kemur ķ sama staš nišur, gegn einstökum lķfsnaušsynlegum žįttum žess. Žaš einkennist af trś į óbreytanlega hugmynd, allsherjarverkfall sem ašferšina viš stéttabarįttu, sem sé ęvinlega og ķ öllum löndum jafnnothęf og sigursęl. Bakararnir skila engum bakstri, ekki er kveikt į götuljósunum, jįrnbrautir ganga ekki né sporvagnar, hruniš er hafiš! Žegar bśiš var aš setja leišina svona nišur į blaš dugši hun öllum tķmum og öllum löndum einsog hvert annaš pauf ķ žoku. Svona var litiš hjį stašbundnum og tķmabundnum ašstęšum, hjį beinum pólitķskum ašstęšum stéttabarįttu ķ hverju landi, og hjį lķfręnu sambandi śrslitaorrustu sósķalista viš hversdagslega barįttu öreiganna, viš upplżsingu žeirra og skipulagningu stig af stigi. Žetta olli stjórnleysiseinkennum višhorfanna. Žar meš var kenningin oršin draumsżn og žvķ žurfti aš berjast gegn hugmyndinni um allsherjarverkfall meš öllum rįšum.

Žvķ hafa lķka sósķalistar barist gegn draumsżninni um allsherjarverkfall įratugum saman. Óžrotleg barįtta franska verkamannaflokksins viš frönsku verkalżšsfélögin var hér į nįkvęmlega sama grunni og reglubundnar sviptingar žżsku sendinefndanna viš Nieuwenhuis į alžjóšlegum žingum. Žar unnu žżskir sósķalistar sér sérstaklega til įgętis, ekki bara fręšilega röksemdafęrslu gegn draumsęiskenningunni, heldur sérstaklega hitt, aš gegn žvķ aš hugleiša "meš krosslagša arma", hina einu, endanlegu orrustu gegn borgaralegu rķkinu, settu žeir starfiš, daglega pólitķska barįttu į grundvelli žingręšisins.

Svo langt, en ašeins svo langt, nęr žaš sem oft er kallaš barįtta sósķalista gegn allsherjarverkfalli. Gagnrżni fręšilegs sósķalisma beindist raunar eingöngu gegn žessari skilyršislausu kenningu stjórnleysingja um allsherjarverkfall. Og hśn gat lķka ašeins beinst gegn henni.

Hinsvegar er pólitķskt allsherjarverkfall viš tękifęri, einsog franskir verkamenn hafa beitt hér og žar ķ įkvešnum, pólitķskum tilgangi, svo sem ķ umręddu tilviki ķ Carmaux. Sérstaklega hafa belgķskir verkamenn oft beitt žvķ ķ barįttunni fyrir almennum kosningarétti. Žaš į ekki nema nafniš og tęknilegt form sameiginlegt meš hugmynd stjórnleysingja um allsherjarverkfall. En pólitķskt eru žetta andstęš hugtök. Hiš sķšarnefnda byggir į almennri, sértekinni kenningu. En pólitķsk verkföll af hinu taginu koma upp ķ įkvešnum löndum eša bara ķ einstökum borgum og hérušum sem afleišing sérstaks stjórnmįlaįstands, sem tęki til aš nį tilteknum pólitķskum įhrifum. Almennt og fyrirfram er ekki hęgt aš neita žvķ aš žetta vopn hafi įhrif, žegar vegna žess aš stašreyndirnar sanna aš žaš gerir žaš, žaš eru unnir sigrar ķ Frakklandi og Belgķu. Ennfremur er žaš aš röksemdafęrslan sem var svo įhrifarķk gegn Nieuwenhuis eša gegn frönsku stjórnleysingjunum, hittir ekki į nokkurn hįtt žessi stašbundnu pólitķsku allsherjarverkföll. Žar į ég viš fullyršinguna um aš til žess aš allsherjarverkfall verši framkvęmt, žurfi öreigastéttin aš hafa nįš žvķlķkri skipulagningu og mešvitund, aš allsherjarverkfalliš sjįlft verši óžarft, verkalżšsstéttin geti bara tekiš pólitķsk völd įn frekari undirbśnings. Žetta meistaralega sveršshögg Liebknechts gamla gegn Nieuwenhuis nęr ekki til stašbundinna pólitķskra allsherjarverkfalla viš tękifęri. Žvķ til žeirra žarf ašeins pólitķskt barįttumįl sem hlżtur mikiš fylgi og góšar ašstęšur efnislega. Žaš er einmitt vafalaust aš belgķsku allsherjarverkföllin fyrir kosningarétti virkja reglulega miklu meiri mannfjölda en sem svarar sósķalķskri vitund ķ eiginlegum skilningi. Į sama hįtt olli pólitķska verkfalliš ķ Carmaux svo mikilli og örri vitundarvakningu aš meira aš segja hęgri žingmašur sagši sósķalistum eftir lok herferšarinnar: "Ef žiš vinniš enn nokkra sigra einsog ķ Carmaux, žį nįiš žiš allri sléttunni, žvķ bęndurnir fylgja alltaf hinum sterkari, og žiš hafiš sannaš aš žiš eruš sterkari en nįmufélagiš, rķkisstjórnin og žingiš"[5]. Hugmynd Nieuwenhuis eša frönsku stjórnleysingjanna um allsherjarverkfall hringsnerist į milli žeirrar sósķalķsku vitundar sem er naušsynleg forsenda žess, og višburšarins sem į svo aftur aš vekja sósķalķska vitund. Ķ staš žess tengist žetta pólitķska allsherjarverkfall ašeins žeim stundum pólitķskrar dęgurbarįttu sem rista djśpt og grķpa hugi manna. Sjįlft er žaš jafnframt įhrifamikiš įróšurstęki sósķalista.

Į sama hįtt er śt ķ blįinn aš bśa til andstęšur milli pólitķskrar dęgurbarįttu, sérstaklega žingsalabarįttu annarsvegar og allsherjarverkfalls af žessu tagi hinsvegar. Žvķ fer svo fjarri aš pólitķskt allsherjarverkfall eigi aš koma ķ staš žingstarfa og annarrar žolinmęšisvinnu, aš žaš į bara aš bętast viš ašrar įróšurs- og barįttuašferšir, og žjónar raunar beint undir žingsalabarįttuna. Enda hafa öll pólitķsk allsherjarverkföll hingaš til veriš til aš verja žingręšisrétt eša vinna hann, ķ Carmaux kosningarétt til bęjarstjórnar en ķ Belgķu almennan, jafnan kosningarétt.

Žegar žvķ pólitķsk allsherjarverkföll koma enn ekki fyrir ķ Žżskalandi og annars bara stöku sinnum ķ fįeinum löndum, žį er skżringin alls ekki sś aš žau séu ķ mótsögn viš einhverja "žżska ašferš" sósķalķskrar barįttu, heldur einfaldlega sś aš įkvešnar félagslegar og pólitķskar forsendur eru fyrir žvķ aš allsherjarverkfall geti veriš pólitķskt tęki. Ķ Belgķu veldur žvķ mikil išnžróun įsamt meš litlu flatarmįli landsins aš žaš breišist śt hratt og aušveldlega aš leggja nišur vinnu, og aš žaš žarf ekki neinn óskapafjölda verkfallsmanna til aš lama efnahagslķf landsins, um 300.000 nęgja. Žżskaland er vķšįttumikiš, išnašarsvęši eru dreifš hingaš og žangaš į milli mikilla sveitahéraša, og verkamenn ķ heild eru mikill fjöldi. Aš žessu leyti eru ašstęšur žar ólķkt óheppilegri. Og sama gildir um Frakkland ķ heild og raunar almennt um stór lönd žar sem išnašur hefur ekki žjappast saman.

Enn eitt śrslitaatriši er aš nįšst hafi visst stig samtakafrelsis og lżšręšis. Ķ landi einsog Sušur-Slésķu[6], žar sem verkfallsmenn eru einfaldlega reknir til vinnu af her og lögreglu, žar sem įróšur verkfallsmanna mešal "vinnufśsra" leišir žį beinlķnis ķ tugthśs, ef ekki fangelsi, žar getur aušvitaš ekki veriš um pólitķskt allsherjarverkfall aš ręša. Žaš er žvķ allsekki hęgt aš skżra meš einhverjum yfirburšum žżskra sósķalista og stundarvillu rómanskra žjóša aš allsherjarverkfalli hefur hingaš til ašeins veriš beitt ķ Belgķu og aš hluta ķ Frakklandi. Žaš er öllu heldur - auk vöntunar į vissum skilyršum félagslega og landfręšilega - enn einn vitnisburšurinn um hįlfasķska vanžróun okkar ķ stjórnmįlum.

Ķ Englandi eru ķ rķkum męli allar forsendur, efnahagslega og pólitķskt, fyrir sigursęlu allsherjarverkfalli. Žó hefur žessu mikla vopni aldrei veriš beitt žar ķ pólitķskri barįttu. Žaš sżnir enn eina mikilvęga forsendu žess, ž.e. aš verkalżšsfélög séu nįtengd stjórnmįlahreyfingu verkalżšsins. Ķ Belgķu mynda kjarabarįtta og pólitķsk barįtta lķfręna heild. Ķ öllum meirihįttar ašgeršum hafa verkalżšsfélögin og flokkurinn nįiš samstarf. En verkalżšsfélögin ķ Englandi sinna ekki öšru en faglegri barįttu ķ žröngum skilningi. Žau eru žvķ mjög sundruš ķ sérhagsmunastefnu, og ķ Englandi vantar sterkan, sósķalķskan flokk. Žvķ er ekki hęgt aš virkja verkalżšsfélögin saman ķ allsherjarverkfalli.

Viš nįnari athugun sannast žį aš allir endanlegir dómar og fordęming į allsherjarverkfalli įn tillits til sérstakra ašstęšna hvers lands og sérstaklega meš tilvķsun til starfsins ķ Žżskalandi, eru ekkert annaš en žjóšremba og hugsunarlaus stimplunarafgreišsla. Og aftur kemur hér fram, aš žegar talaš er um žaš af męlsku aš sósķalistar žurfi aš hafa "frjįlsar hendur" ķ barįttuašferš sinni, ekki aš "festa sig", žegar lofsungiš er aš ašlaga sig aš fjölbreytni raunverulegra ašstęšna, žį er ķ rauninni alltaf veriš aš tala um frelsi til aš dašra viš borgaralega flokka. Sé hinsvegar um aš ręša fjöldaašgerš, einhverja barįttuašferš sem minni hiš allraminnsta į byltingarleiš, žį reynast ašdįendur "frjįlsra handa" žegar vera hinir žröngsżnustu kreddumenn, sem vilja keyra stéttabarįttu um heim allan ķ spennitreyju svokallašrar žżskrar leišar.

Žegar nś allsherjarverkfalliš ķ Belgķu varš įrangurslaust, žį gefur žaš ekki tilefni til aš "endurskoša" belgķsku leišina, žegar af žeirri alkunnu įstęšu aš verkfalliš var hvorki undirbśiš, né var žvķ eiginlega beitt pólitķskt. Žaš var lamaš af leištogunum og žvķ aflżst, įšur en žaš gęti nokkru įorkaš. Žar sem pólitķsk, eša réttara sagt, žingleg forysta hreyfingarinnar hafši alls ekki gert rįš fyrir fjöldaašgeršunum, žį stóš verkfallsfjöldinn śrręšalaus į baksvišinu, įn nokkurra tengsla viš hinar eiginlegu ašgeršir į framsvišinu, loks var žeim vķsaš af svišinu. Įrangursleysi sķšustu herferšar ķ Belgķu sannar žvķ ekki frekar gagnsleysi allsherjarverkfalla en žaš, žegar Bazaine gaf upp virkiš ķ Metz, ętti aš sanna gagnsleysi virkja ķ hernaši, eša hnignun žingstarfs frjįlslyndra ķ Žżskalandi ętti aš sanna gagnsleysi žinglegrar barįttu.

Žvert į móti. Ófarir belgķska verkamannaflokksins ķ sķšustu ašgeršum hljóta aš sannfęra hvern žann, sem žekkir til atburšanna, um aš einungis allsherjarverkfall sem beitt vęri af alvöru hefši getaš įorkaš einhverju. Og žurfi aš endurskoša barįttuašferš belgķsku félaganna, žį viršist mér žaš ašeins geta veriš ķ žį įtt sem ég benti į ķ fyrri grein minni hér. Aprķlherferšin sannaši nefnilega eitt ljóslega: högg sem beinist óbeint gegn hinum klerklegu, en beint gegn borgarastéttinni, veršur vindhögg ef strķšandi öreigar eru tengdir pólitķskt viš borgarastéttina. Ķ staš žess aš mišla pólitķskum žrżstingi į rķkisstjórnina, veršur žį borgarastéttin aš kślu, hlekkjašri viš fętur verkalżšsins og lamar hann. Mikilvęgasti lęrdómurinn af belgķsku tilrauninni er žvķ ekki ķ andstöšu viš allsherjarverfall ķ sjįlfu sér, heldur žvert į móti gegn žinglegu bandalagi viš frjįlshyggjumenn. Žaš gerir hvert allsherjarverkfall óumflżjanlega ófrjótt.

Žaš veršur hinsvegar aš snśast harkalega gegn žeim višbrögšum viš oršinu "allsherjarverkfall" einu, aš žylja gömlu, śtžvęldu slagoršin, sem hafši veriš beitt gegn brjįlęšislegum hugmyndum Nieuwenhuis og stjórnleysingjanna, en žessi slagorš eru nś gatslitin. Eins įkaft veršur aš berjast gegn "endurskošun" į barįttuašferš Belga į grundvelli yfirboršslegasta misskilnings į atburšum ķ Belgķu eingöngu, enda halda ekki bara belgķskir verkamenn žessari barįttu įfram, einnig sęnskir verkamenn eru farnir aš munda vopn allsherjarverkfalls ķ barįttunni fyrir almennum kosningarétti. Žótt ekki nema hiš minnsta brot barįttumanna i žessum löndum léti villast af talinu um hve framśrskarandi góšar svokallašar "žżskar" barįttuašferšir vęru, žį vęri žaš mjög mišur.

 

III

Valdbeiting og löggengi

Mikiš hefur veriš talaš um žaš undanfariš, aš "gamlar byltingarašferšir" vęru oršnar ónothęfar meš öllu. Samt hefur aldrei veriš sagt skżrt hvaša ašferšir menn ęttu viš, né hvaš ętti aš koma ķ staš žeirra. Venjulega, og žį einnig ķ tilefni belgķska ósigursins, setja menn gegn "byltingarašferšum", ž.e. ķ meginatrišum byltingu meš valdbeitingu śti į götum, daglega skipulagningu og upplżsingu verkalżšsfjöldans. En žaš er villandi af žeirri einföldu įstęšu, aš skipulagning og upplżsing eru ķ sjįlfu sér engin barįtta, heldur einungis undirbśningur undir barįttu og žį naušsynleg jafnt fyrir byltingu sem ašrar tegundir barįttu. Skipulagning og upplżsing gera pólitķska barįttu ekki fremur óžarfa en myndun verkalżšsfélaga og söfnun framlaga gerir kjarabarįttu og verkföll óžörf. Žaš sem menn eiga ķ rauninni viš žegar žeir lofsyngja skipulagningu og upplżsingu, andstętt "byltingarašferšum" er aš andstęšurnar séu ofbeldi og bylting annarsvegar, en umbótalöggjöf, žingręši, hinsvegar. "Žaš er mögulegt aš komast frį aušvaldskipan til kommśnisma um nokkur stig félagslegra forma, meš lagasetningu og efnahagsašgeršum, og žvķ er žaš skylda okkar aš setja žessa rökréttu röš fram fyrir žingiš". Ķ žessum oršum Jaurčs (Petite République 11/2 1902 kemur ofangreind skošun skżrt og greinilega fram, einsog ķ annarri yfirlżsing hans: "eina ašferšin sem öreigastéttin getur gripiš til, er lögleg skipulagning og löglegar ašferšir" (P.R. 15/2 1902).

Til aš įtta sig į mįlinu er afar mikilvęgt aš hafa žetta į hreinu frį upphafi, svo viš getum rutt burt af vettvangi umręšnanna sjįlfsögšum hlutum um gagnsemi skipulagningar fjöldans og upplżsingar og einbeitt athyglinni aš eina raunverulega deilumįlinu. Žaš sem mér finnst langmerkilegast viš įkvöršunina um aš setja žingstarf ķ staš hverskyns valdbeitingar ķ barįttu öreiganna, er hugmyndin um aš menn geri byltingu žegar žį langi til. Samkvęmt žessari skošun eru byltingar greinilega geršar eša ekki geršar, undirbśnar eša lagšar į hilluna, allt eftir žvķ hvort žęr teljast gagnlegar, óžarfar eša skašlegar. Hvort byltingar verša framvegis ķ aušvaldslöndum eša ekki, fer žį bara eftir žvķ hvaša skošun veršur nś ofan į mešal sósķalista. En svo mjög sem kenningin um löglega leiš sósķalismans vanmetur mįtt verkamannaflokka į öšrum svišum, svo mjög ofmetur hśn hann į žessu sviši.

Saga allra byltinga hingaš til sżnir aš žvķ fer vķšsfjarri aš ofsafengnar alžżšuhreyfingar komi upp aš mešvitušum vilja svokallašra "leištoga" eša "flokka", einsog lögreglumenn og opinberir, borgaralegir sagnfręšingar ķmynda sér. Žetta eru einskonar höfušskepnur samfélagsins sem brjótast fram einsog nįttśruöfl, og uppspretta žeirra er stéttarešli nśtķma samfélags. Žessar ašstęšur hafa enn ekkert breyst viš tilkomu sósķalista, og hlutverk žeirra er heldur ekki aš leggja sögulegri žróun stéttabarįttunnar lög, heldur žvert į móti aš žjóna žessum lögmįlum og taka žau žar meš ķ žjónustu sķna. Vildu sósķalistar beita sér gegn byltingu öreiganna, sem vęri söguleg naušsyn, žį myndi žaš einungis leiša til žess aš sósķalistar breyttust śr leištoga stéttabarįttunnar ķ eftirbįt hennar eša lémagna hindrun. Meš góšu eša illu, įn žeirra og gegn žeim, hlyti hśn loks aš brjótast fram aš marki nś žegar tķmi yrši til kominn.

Žaš nęgir aš įtta sig į žessum einföldu stašreyndum tilaš skilja aš spurningin: Bylting eša lögleg žróun til sósķalisma? er ekki spurning um barįttuašferš sósķalista, heldur fyrst og fremst spurning um sögulega žróun. Meš öšrum oršum: Žegar hentistefnumenn okkar śtrżma byltingu śr stéttabarįttu öreiganna, skipa žeir jafnframt svo fyrir, hvorki meira né minna, en aš valdbeiting hętti aš vera žįttur ķ nśtķma sögu.

Žetta er kjarni mįlsins, fręšilega. Žaš er nóg aš setja ofangreinda skošun skżrt fram, til aš žaš verši augljóst hve fįrįnleg hśn er. Žaš er ekki nóg meš aš valdbeiting hafi ekki hętt aš gegna sögulegu hlutverki viš uppkomu borgaralegs "lagastjórnkerfis", žingręšisins, heldur er hśn nś, alveg einsog į öllum fyrri söguskeišum, grundvöllur rķkjandi stjórnmįlaskipanar. Allt aušvaldsrķkiš byggist į valdbeitingu, og skipan hermįla er fullnęgjandi, įžreifanleg sönnun žess. Žaš er hreint afrek kreddubundinna endurskošunarsinna aš lįta sér sjįst yfir žaš. En einnig į sviši "lagastjórnkerfisins" sjįlfs eru nęgar sannanir fyrir žessu, žegar betur er aš gįš. Eru Kķnafjįrveitingarnar[7] ekki tęki til valdbeitingar, sem sjįlft "lagastjórnkerfi" žingręšisins veitir? Eru dómar einsog ķ Löbtau[8] ekki "lögleg" valdbeiting? Jį spyrjum fremur: Hvaš felst eiginlega ķ allri hinni borgaralegu lögstjórn?

Sé "frjįls borgari" neyddur af öšrum, gegn vilja sķnum, til aš gista um hrķš lķtiš, óvistlegt herbergi, žį skilja allir aš žaš er ofbeldi. En um leiš og žetta gerist į grundvelli prentašrar bókar sem heitir Refsilög, og vistarveran heitir "konunglegt, prśssneskt tugthśs" eša fangelsi, žį breytist žetta ķ ašgeršir frišsamlegrar lögstjórnar. Sé mašur neyddur af öšrum, gegn vilja sķnum, til aš drepa mešbręšur sķna kerfisbundiš, žį er žaš ofbeldisašgerš. En heiti hiš sama "heržjónusta", ķmynda heišviršir borgarar sér aš žeir lifi og hręrist ķ frišsęlli lögstjórn. Sé mašur gegn vilja sķnum sviptur hluta eigna sinna eša įvinnings, žį efast enginn um aš žaš sé ofbeldisašgerš, en heiti žetta "hękkun óbeinna skatta", žį er ašeins veriš aš beita rķkjandi lögum.

Ķ stuttu mįli: Žaš sem okkur birtist sem borgaralegt lagastjórnkerfi, er ekkert annaš en valdbeiting rķkjandi stéttar, fyrir fram upphafin til skuldbindandi reglu. Žegar einstök ofbeldisverk eru einu sinni oršin skuldbindandi višmišun, žį getur ferliš snśist viš ķ heila borgaralegra lögfręšinga og ekki sķšur endurskošunarsinnašra sósķalista; "lögleg skipan" viršist žį sjįlfstętt sköpunarverk "réttlętisins" og kśgunarvald rķkisins einungis afleišing žess, "stašfesting" laganna. Ķ rauninni eru žvert į móti borgaraleg lögstjórn (og žingręši sem afkvęmi hennar) sjįlf einungis viss félagsleg mynd pólitķsks valds borgarastéttarinnar, sem óx upp af efnahagslegum grundvelli.

Žetta er nś męlikvarši į hvķlķkir hugarórar öll kenningin um löglega leiš til sósķalismans er. Hvaš sem rķkjandi stéttir gera eša lįta ógert, byggist fyllilega į valdbeitingu. En ķ barįttu gegn žessum stéttum į öreigastéttin aš afsala sér valdbeitingu, fyrirfram, ķ eitt skipti fyrir öll. Og hvaša ógnarlegt sverš į žį aš duga henni til aš svķnbeygja drottinvaldiš? Sś hin sama lögstjórn sem valdbeiting borgarastéttarinnar ķklęšist sem drottnandi samfélagsvišmišun!

Vissulega er borgaraleg lögstjórn, žingręši, ekki einungis sviš drottnunar aušvaldsstéttarinnar, heldur einnig vķgvöllur žarsem mętast andstęšurnar öreigastétt og borgarastétt. En eins og réttarkerfiš er borgarastéttinni einungis tjįning drottinvalds hennar, žį getur žingręšisleg barįtta ekki veriš öreigastéttinni annaš en višleitni til aš koma sķnu valdi į. Standi ekki į bak viš löglegt žingstarf okkar vald verkalżšsstéttarinnar, įvallt reišubśiš aš grķpa til ašgerša, ef naušsyn krefur, žį verša žingsalaašgeršir sósķalista įmóta andrķkt dund og til dęmis vatnsaustur meš sķu. "Raunsęir stjórnmįlamenn" sem sķfellt benda į "jįkvęšan įrangur" žingstarfs sósķalista, sem rök gegn naušsyn og gagnsemi valdbeitingar ķ verkalżšsbarįttu, taka alls ekki eftir žvķ, aš svo lķtilfjörlegur sem žessi įrangur er, žį er hann žó einungis afurš ósżnilegra įhrifa žeirrar valdbeitingar sem er til reišu.

En ekki nóg meš žaš. Stašreyndin er sś aš į grundvelli borgaralegrar lögstjórnar stendur aftur ekkert annaš en valdbeiting. Žetta kemur fram ķ sögu žingręšisins sjįlfs, žegar eitthvaš kemur fyrir.

Žetta kemur fram ķ žeirri įžreifanlegu stašreynd aš gętu rķkjandi stéttir einhverntķmann trśaš žvķ ķ alvöru aš į bakviš žingmenn okkar stęši ekki alžżšufjöldi, reišubśinn til ašgerša ef meš žyrfti, aš byltingarsinnuš höfuš og byltingarsinnašar tungur vęru ekki fęr um aš stżra byltingarsinnušum hnefum žegar svo stęši į, eša teldu žaš ekki hagkvęmt; ef svo bęri undir, žį yrši žingręšinu sjįlfu og allri lögstjórninni kippt undan fótum okkar, sem grundvelli pólitķskrar barįttu. Žetta sanna beinlķnis örlög kosningaréttar ķ Saxlandi og óbeint örlög kosningaréttar til žżska žingsins. Almennum kosningarétti ķ Žżskalandi er oft ógnaš. Varla getur nokkur mašur efast um, aš žaš, aš honum er ekki śtrżmt, er ekki vegna tillitssemi viš žżska frjįlshyggjumenn, heldur einkum af ótta viš verkalżšsstéttina, vegna žeirrar sannfęringar aš žetta létu sósķalistar ekki bjóša sér. Yrši almennur kosningaréttur til rķkisžings žrįtt fyrir allt einhverntķmann afnuminn, žį žyrfti verkalżšsstéttin ekki aš vonast til aš nį neinu meš "löglegum mótmęlum einum saman. Hśn gęti ašeins nįš grundvelli löglegrar barįttu aftur, fyrr eša sķšar, meš valdbeitingu. Og jafnvel ofstękisfyllstu stušningsmenn löglegra leiša myndu ekki dirfast aš bera į móti žessu.

Žannig veršur kenningin um löglega leiš til sósķalismans fįrįnleg ķ ljósi raunverulegra möguleika. Žvķ fer svo fjarri aš "lögstjórnin" hafi steypt valdbeitingu af stóli, aš valdbeiting er eiginlegur verndardrottinn lögstjórnar, réttara sagt grundvöllur hennar bęši af hįlfu borgarastéttar og öreigastéttar.

Og į hinn bóginn reynist lögstjórnin vera sķbreytileg afurš hlutfallslegs styrks stéttanna sem berjast hvor gegn annarri. Bayern, Saxland, Belgķa og žżska rķkiš eru öll nżleg dęmi um aš žingręšisleg skilyrši pólitķskrar barįttu eru veitt eša synjaš er um žau, žeim višhaldiš eša žau tekin aftur, allt eftir žvķ hvort žau tryggja hagsmuni rķkjandi stéttar ķ meginatrišum eša ekki, ennfremur eftir žvķ hvort valdbeitingin sem alžżšufjöldinn bżr yfir, nżtist sem mśrbrjótur eša nęgileg hlķf.

Fyrst ekki er hęgt aš vera įn valdbeitingar sem varnartękis, til aš verja žingręšislega įvinninga žegar sérstaklega stendur į, žį er hśn ķ vissum tilvikum ekki sķšur ómissandi sóknartęki žar sem enn er eftir aš vinna lagalegan vettvang stéttabarįttunnar.

Tilraunirnar til aš endurskoša "byltingarašferširnar" vegna sķšustu atburša ķ Belgķu eru e.t.v. merkilegasta dęmi um pólitķska samkvęmni sem komiš hefur frį endurskošunarstrauminum įrum saman. Jafnvel žótt tala mętti um ófarir "byltingarleišarinnar", ķ merkingunni valdbeiting, ķ belgķsku herferšinni, žį vęri žvķ ašeins hęgt aš fordęma žį leiš į grundvelli eins belgķsks ósigurs, aš gengiš sé śt frį žvķ aš valdbeiting ķ verkalżšsbarįttu eigi skilyršislaust aš tryggja sigur, ęvinlega og viš allar ašstęšur. Ljóst er, aš mętti įlykta svona, žį hefšum viš til dęmis fyrir löngu oršiš aš leggja barįttu verkalżšsfélaga, kjarabarįttuna, į hilluna, žvķ hśn hefur ótal sinnum kostaš okkur ósigur.

Merkilegast er žó, aš ķ belgķsku barįttunni, sem į aš hafa sannaš hve įhrifalaus valdbeiting sé, beittu verkamenn ekki valdi į nokkurn hįtt nema menn vilji taka undir meš lögreglunni og kalla rólegt verkfall "ofbeldisašgerš". Hvorki stóš til aš gera byltingu śti į götum, né var žaš į nokkurn hįtt reynt. Og einmitt žessvegna sannar belgķski ósigurinn algera andstęšu žess sem menn hafa reynt aš sżna fram į. Hann sannar aš nś eru ķ Belgķu, ķ ljósi svika frjįlslyndra og einbeitni klerklegra mjög litlar lķkur į aš almennur, jafn kosningaréttur nįist įn valdbeitingar. Jį, hann sannar meira en žaš: Slķk grundvallaratriši žingręšis sem jafn kosningaréttur nįst ekki frišsamlega, enda žótt žetta séu borgaraleg atriši, sem ekki fara į nokkurn hįtt śt fyrir rķkjandi skipulag. Rķkjandi stéttir verjast algerlega borgaralegum umbótum, žótt žęr séu sjįlfsagšar ķ aušvaldsrķki, meš žvķ aš höfša til nakins ofbeldis fyrir sitt leyti. Ķ ljósi žessa eru žį allar hugleišingar um frišsamlegt, žingręšislegt afnįm rķkisvalds aušvaldsins, stéttardrottnunarinnar ķ heild, ekkert annaš en hlęgilegir órar śr barnaherbergi stjórnmįlanna.

Og belgķski ósigurinn sannar enn eitt: Hann sannar enn einu sinni aš žegar sósķalistar löglegrar leišar lķta į borgaralegt lżšręši sem form, sögulega śtvališ til aš framkvęma sósķalismann smįmsaman, žį eru žeir ekki aš fįst viš tiltekiš 1żšręšisskipulag, tiltekiš žingręši, sem lifi dapurlegu og breytilegu lķfi hér į jöršu nišri, heldur fįst žeir viš ķmyndaš, sértękt lżšręši ofar öllum stéttum, ķ eilķfum framförum og vald žess vex stöšugt.

Fįrįnlegt vanmat į vaxandi afturhaldi og jafnfįrįnlegt ofmat į įvinningum lżšręšis į hér saman og uppfyllir hvort annaš hiš besta. Jaurčs tekur andköf yfir örsmįum endurbótum Millerands og smįsęjum įvinningum lżšveldissinna. Hann śthrópar hvert frumvarp um umbętur į menntaskólakennslu, sérhverja įętlun um skrįningu atvinnulausra sem hornsteina sósķalķsks skipulags. Hann minnir žį alveg į landa sinn, Tartarin frį Tarascon. En hann stóš ķ annarlegum "undragarši" sķnum, innanum fingurstór banana- og baobabtré og kókóspįlma i blómapottum, og ķmyndaši sér aš hann vęri į skemmtigöngu ķ svölum skugga hitabeltisskógar.

Og hentistefnumenn okkar fį žvķlķk slög frį raunveruleikanum sem sķšustu svik frjįlslyndra ķ Belgķu og segja svo: Ceterum censeo[9], sósķalisma er ašeins hęgt aš koma į viš lżšręši borgaralegs rķkis.

Žeir taka alls ekki eftir aš žeir eru ekki aš gera neitt annaš en aš endurtaka meš öšrum oršum gömlu kenningarnar um aš borgaraleg lögstjórn og lżšręši muni koma į frelsi, jafnrétti og almannahamingju. Žetta eru ekki kenningar frönsku byltingarinnar miklu. Slagorš hennar lżstu bernskri trś įšur en į reyndi. Nei, žetta eru kenningar blašrara, rithöfundanna og lögmannanna frį 1848, Odilon Barrot, Lamartine, Garnier-Pagés, žeir reyndu aš framkvęma fyrirheit byltingarinnar miklu meš eintómu blašri ķ žinginu. Og žess žurfti žį, aš žessar kenningar fęru ófarir daglega ķ tępa öld, aš sósķalistar, sem spruttu upp af žessum kenningum, gręfu žęr svo rękilega aš sjįlf minningin um žęr, upphafsmenn žeirra og sögulegan bakgrunn hyrfi gjörsamlega, til žess aš žęr gętu nś risiš upp sem alveg nżjar hugmyndir um hvernig sósķalistar geti nįš takmarki sķnu. Grundvöllur kenninga endurskošunarsinna er žvķ greinilega ekki žróunarkenningin, einsog menn hafa ķmyndaš sér, heldur endurtekning sögunnar hvaš eftir annaš, sem veršur leišinlegri og śtžvęldari meš hverri nżrri śtgįfu.

Žżskir sósķalistar hafa ótvķrętt gert mjög mikilvęga endurskošun į barįttuašferš sósķalista fyrir tugum įra, og unniš žannig mikiš gagn öreigum um allan heim. Žessi endurskošun fólst ķ žvķ aš hverfa frį gömlu trśnni į blóšuga byltingu sem einu leišina ķ stéttabarįttu og sem ašferš er alltaf dygši tilaš koma į sósķalķskri skipan. Nś er žaš rķkjandi skošun, einsog kemur fram ķ įlyktun Parķsaržingsins eftir Kautsky, aš verkalżšsstéttin geti žį fyrst tekiš rķkisvaldiš, aš hśn hafi stašiš ķ reglulegri, daglegri stéttabarįttu um langan eša skamman tķma. Žį er višleitni til aš gera rķkiš og žingręšiš lżšręšislegra mjög įhrifamikil ašferš til aš hefja verkalżšsstéttina į ęšra stig andlega, og aš hluta til efnalega.

En žį er lķka allt upptališ, sem žżskir sósķalistar hafa sżnt framį raunhęft. Žarmeš er hvorki bśiš aš śtrżma valdbeitingu śr mannkynssögunni ķ eitt skipti fyrir öll, né blóšugum byltingum sem barįttuašferš öreigastéttarinnar, né hefur žingręšisleg barįtta veriš gerš aš einu ašferš stéttabarįttunnar. Žvert į móti, valdbeiting er og veršur śrslitaśrręši verkalżšsstéttarinnar, ekki sķšur en annarra. Hvort sem valdi er beitt eša ekki, žį vita menn af möguleikanum į žvķ og žvķ er valdbeiting ęšsta lögmįl stéttabarįttunnar. Og žegar viš gerum höfušin byltingarsinnuš meš žingstarfi eins og meš öllu öšru starfi, žį er žaš til aš byltingarhugurinn nįi nišur ķ hnefana, žegar naušsyn krefur.

Žegar višleitni okkar rekst į lķfshagsmuni rķkjandi stétta, verša sósķalķskir flokkar aš bśast viš blóšugum įrekstrum viš borgaralegt samfélag. Ekki af žvķ aš viš séum sérstaklega hneigš fyrir ofbeldisverk eša byltingarrómantķk, heldur vegna biturrar sögulegrar naušsynjar. Aš lķta į žingręšisbarįttu sem einasta sįluhjįlparatriši ķ barįttu verkalżšsstéttarinnar, er jafn fįrįnlegt, og aš lokum jafnafturhaldssamt og hugmyndin um allsherjarverkfall eša bardaga į götuvķgjum sem hiš einasta sįluhjįlparatriši. Viš rķkjandi ašstęšur er blóšug bylting vissulega mjög vandmešfariš, tvķeggjaš vopn. Og viš megum bśast viš žvķ aš öreigastéttin noti žvķ ašeins žessa ašferš aš hśn sé eina fęra leišin. Aušvitaš yrši žaš einungis viš žau skilyrši aš pólitķskt įstand ķ heild og styrkleikahlutfalliš geršu įrangur nokkuš lķklegan. En žaš er fyrir fram óhjįkvęmilegt aš hafa skżran skilning į naušsyn valdbeitingar, bęši ķ einstökum tilvikum, eins og til lokasigurs į rķkisvaldinu. Žaš er sį skilningur sem tryggir įherslu og virkni frišsamlegs, löglegs starfs okkar.

Tękju sósķalistar einhverntķmann upp į žvķ aš afsala sér valdbeitingu fyrir fram og ķ eitt skipti fyrir öll, einsog endurskošunarsinnar leggja til, fęru žeir aš sverja trśnaš verkalżšsins viš borgaralega lögstjórn, žį myndi allt žingstarf žeirra og önnur pólitķsk barįtta fyrr eša sķšar hrynja nišur ķ vesaldóm og vķkja fyrir óskertu alręši afturhaldsins.

 


Athugasemdir:

[1] Fyrst skrifaši RL greinina: Belgiska tilraunin (aprķl 1902), henni svaraši E. Vandervelde: Enn um belgķsku tilraunina (Neue Zeit, 1901-2, II. bindi, bls. 166-9). Žeirri grein er svaraš meš žessari. Žżš.

[2] Haldiš ķ Brüssel, 4/5, 1902. Žar var gagnrżnd sś įkvöršun Ašalrįšs flokksins aš hętta allsherjarverkfalli fyrir almennum kosningarétti. Flokksžingiš samžykkti žó žį įkvöršun.

[3] Rudolf Mosse gaf śt Berliner Tageblatt sem stóš nęrri Félagi frjįlslyndra (Die Freisinnige Vereinigung), bęši pólitķskt og ķ ritstjórnarstefnu, einnig gaf hann śt Berliner Volkszeitung, sem var į sömu lķnu ķ innanrķkismįlum og sį flokkur.

[4] Alžjóšlegt žing sósķalista ķ Paris ... Berlin 1900, bls. 32. RL.

[5] Almanach du Parti Ouvrier 1893. RL.

[6] Žar starfaši Rosa Luxemburg sem įróšursmašur žżskra sósķalista frį 1898. Žżš.

[7] Ķ lok okt. 1901 samžykkti franska žingiš lįnsheimild til rķkisstjórnarinnar til aš kosta leišangur franskra hermanna til aš berja nišur žjóšfrelsishreyfinguna ķ Kķna įriš 1900, žegar stjórn Waldeck-Millerands var viš völd.

[8] 3/2 1899 voru nķu verkamenn frį Löbtau dęmdir fyrir litlar sakir ķ samanlagt 53 įra fangelsisvist, 8 įra tugthśsvist og 70 įra ęrumissi.

[9] Ž. e.: "Ennfremur įlķt ég", tilvitnun ķ sögu Rómarveldis. Cicero endaši allar žingręšur sķnar meš oršunum "Ennfremur legg ég til aš Kartagó verši rśstuš" (Ceterea censeo Cartaginem delendam esse).

 


Last updated on: 10.03.2008